„Reikia išmokti džiaugtis tuo, ką turi“, –

sako Edita ir Jonas Masiai, kuriuos „Gyvenimo“ skaitytojai išrinko 2016-ųjų Metų žmonėmis. Juos pasiūliusi įrašyti į pretendentų sąrašą lopšelio – darželio „Saulutė“ bendruomenė labai džiaugiasi šios jaunos, tris vaikus auginančios šeimos veikla.

Didžiausias džiaugsmas ir turtas – trys vaikai
Iš Liepaloto kilusi Edita ir kaunietis Jonas prieš vienuolika metų susipažino bendrų draugų būryje sutikdami Naujuosius. Nors Jonas gimė ir augo Kaune, save laiko pusiau prieniškiu, nes čia, miesto pakraštyje, gyveno jo seneliai, pas kuriuos jis leisdavo ne tik vasaras, bet ir daugybę savaitgalių, turėjo nemažai draugų.
Po pažinties nepraėjus nei dvejiems metams, Edita ir Jonas susituokė. Kitąmet šeima minės dešimtąsias vestuvių metines. Jie džiaugiasi, kad per šį laiką tapo labai turtingi – susilaukė trijų vaikų. Pirmagimiui Dovydui – aštuoneri. Jis – „Ąžuolo“ progimnazijos antrokas, šešiametė Joana – „Saulutės“ darželyje lanko priešmokyklinę grupę, o jaunėliui Aleksandrui – dveji, nuo rudens jis taip pat „Saulutės“ ugdytinis.
Po vestuvių jauna šeima apsigyveno pas Editos tėvus Liepalote, o kiek daugiau nei prieš trejus metus įsikūrė Prienuose pas jau vieną likusią Jono močiutę. Nors penkių asmenų šeimos būstas nėra didelis, tačiau jie nesiskundžia – turi planų plėstis, įsikurti ir antrame namo aukšte.
Pasak Jono, jei dabar, kai už lango šalta, šlapia bei niūru, erdvės namuose gal kiek ir trūksta, atsigriebia vasarą – kai vaikai gali siausti dideliame kieme, maudytis tvenkinyje, uogauti čia pat esančiame miške.

Darželio vaikams – ir baldai, ir programos
Vaikams pradėjus lankyti darželį, jauni tėvai pastebėjo, kad ten daug ko trūksta, o labiausiai – vaikams pritaikytų įvairesnių žaidimų ir poilsio kampelių. Tad kiekviena darželio grupė, kurią lankė ar lanko Masių atžalos, pasipildo unikaliais žaislais – virtuvėle, poilsio kampeliu, lentynomis.
Edita internete ieško idėjų, o visa, ką galima pagaminti, suprojektuoja ir pagamina Jonas. Jis dėkingas savo darbdaviui – įmonės „Darginta“ vadovui Gintarui Dabrišiui, kuris leidžia panaudoti ne tik gamybines atliekas, bet ir kitas medžiagas ir už tai neįma pinigų, nes supranta ir palaiko. O baldus darželinukams darbščiam tėčiui gaminti tenka ir labai anksti ryte, ir po darbo ar savaitgaliais.

Shine 100%

O Edita negaili laiko ir jėgų ieškodama kitų darželio vaikams reikalingų daiktų. Ji surado, kas dovanoja sofą, ir suorganizavo jos pargabenimą iš Kauno, nupirko užuolaidas ir daugybę kitų daiktų. Matant šios šeimos veiklą, nejučiomis pagalvoji, kodėl jauni žmonės aukoja savo laiką, pinigus tam, kuo turėtų pasirūpinti darželio darbuotojai ar, kaip įprasta sakyti, valdžia?
– Žinome, jog lėšų darželis turi nepakankamai, o mes galime prisidėti ir padaryti, kad vaikams būtų jaukiau, įdomiau, juk čia jie praleidžia didžiąją dienos dalį, – sako Edita ir Jonas.
Jų manymu, daugelio namuose yra nenaudojamų daiktų, kuriuos būtų galima pritaikyti vaikams, tačiau žmonės nesusimąstydami, kaip juos prikelti naujam gyvenimui, paprasčiausiai išmeta.
Prieš kelerius metus Dovydo grupės auklėtojai Jolantai pasiūlius, tėvai pastatė ir savo bei kitų grupių vaikams parodė spektaklį. Vėliau jie dalyvavo ir darželio jubiliejaus programoje, bet šios grupės vaikams išėjus į mokyklą, neliko ir aktyvios tėvų grupės.- Likome dviese. Tuomet nutarėme, kad ir abu galime surengti vaikams šventinius pasirodymus su žaidimais, estafetėmis, dainomis ir kitokiomis linksmybėmis, – pasakoja aktyvūs tėvai.

Shine 100%

Scenarijų iš anksto sukuria Edita, o jį įgyvendina jau abu. Žinoma, ir prizais pasirūpina.
– Matant, kaip spindi vaikų akys, kaip jie noriai įsitraukia į žaidimus, negaila nei laiko, nei jėgų, – abu kaip vienas tvirtina Masiai.
Žinoma, ir savų vaikų gimtadieniai, ir kitos šeimos šventės neapsiriboja sėdėjimu prie stalo. Edita su Jonu visuomet sugalvoja ir įgyvendina originalias įdėjas. Pasiūlius pradėti rengti komercines šventes ir kitiems vaikams, abu vienu balsu patvirtino, kad nenorėtų tuo užsiimti, nes tuomet nebeliktų nuoširdumo, džiaugsmo ir gerų emocijų, kurios užplūsta matant vaikų akis ir šypsenas.

Vasaros – ant dviračių
Jau kelinta vasara, kai visa šeimyna laisvalaikiu daug važinėja dviračiais. Mažuosius Joaną ir Aleksandrą dar vežioja tėvai, o Dovydas jau mina pats. Jei turi nedaug laiko, nuvažiuoja nors iki vaikų žaidimų aikštelės ar į mišką, jei daugiau – pasiekia ir Birštoną.
Jonas – aistringas grybautojas, todėl vos pasirodžius pirmiesiames grybams, jis kasdien patikrina tik jam žinomas vietas. Grįžus su pilnais krepšiais, dalis gėrybių sudžiovinama arba užšaldoma, kita – išdovanojama, kaip juokavo, visiems, kurie sutinka priimti. Su tėčiu į mišką kartais jau išeina ir Dovydas, o štai Editos grybavimas nežavi. Ji mieliau sukinėjasi virtuvėje ir šeimyną palepina neseniai atrastu savo pomėgiu – keptais keksiukais.
Turėdami daugiau laisvo laiko, ištaiko ir į kiną ar boulingo pažaisti nuvažiuoti, vasaromis – prie jūros ar ežerų. Važiuoja ne tik sava šeimyna, dažnai kartu su draugų šeimomis.
– Mes pirmi susituokėme ir vaikų susilaukėme, bet mus jau vejasi ir kiti. Kartais vaikų vos ne darželio grupę surenkame, – juokiasi Masiai.

Tėvų aktyvumu užsikrėtę ir vaikai
Matydami nuo ryto iki vakaro užsiėmusius tėvus, nuo jų neatsilieka ir vaikai. Dovydas ketvirtus metus lanko pramoginius šokius ir jau yra iškovojęs nemažai apdovanojimų. Joana – trečius metus dainuoja meninio lavinimo studijoje „Ramunėlė“. Aleksandras savo aktoriniais sugebėjimais kol kas džiugina tik namiškius, bet, pasak tėvų, bus artistas.
Iš ko vaikai paveldėjo meninius gabumus? Edita tvirtina, kad iš tėčio, kuris keturiolika metų dainavo Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“. Dainavo, mokėsi groti, studijavo muzikos teoriją ir kitas privalomas disciplinas, vėliau mokykloje ir dirbo.
– Dainavimas ilgus metus buvo mano aistra, išmokiusi planuoti laiką, sudariusi galimybes aplankyti daug pasaulio šalių, – sako Jonas. – Atsiradus šeimai, šis pomėgis užleido vietą kitoms aistroms. Tačiau niekada nesakau niekada, gal kada vėl pasinersiu į dainavimą.
Kad vaikai laiku būtų nuvežti į būrelių užsiėmimus – Editos rūpestis. Dabar, kai baigėsi vaiko auginimo atostogos ir ji grįžo į darbą Kauno klinikose, būna, kad kartais tuo pasirūpinti turi ir Jonas. Nors retokai, nes Edita dažniausiai budi po parą savaitgaliais ir per šventes – ligoninės administracija atsižvelgė į iš kito miesto atvažiuojančios daugiavaikės mamos pageidavimus. Jonas, kuris yra įgijęs žemėtvarkos bakalaurą, dirba baldus gaminančioje įmonėje. Sako, kad dirbti patinka, nes darbas jau tapo hobiu, o vadovai supratingi ir prireikus leidžia dirbti lanksčiu grafiku.

Emigruoti nenorėtų
Palikti Lietuvos Masiai nenorėtų, tačiau, jų teigimu, niekada negali prognozuoti, kokius sprendimus gali tekti priimti ateityje. Juo labiau, kad visi trys Editos broliai gyvena Norvegijoje. Į klausimą, kodėl jaunimas emigruoja, Masiai atsako klausimu: ką daryti jaunam žmogui, neturinčiam nuosavo būsto, jei gavus algą, ji visa išleidžiama mokesčiams?
– Mes nesame turtuoliai: nei milijonų neuždirbame, nei rūmuose gyvename. Svarbiausia – išmokti džiaugtis tuo, ką turi, ir gyvenimu, – tvirtino Edita ir Jonas. – Vaikai sveiki ir viskas yra gerai.
Jų manymu, laikas per greitai bėga, kad pyktum ar liūdėtum, o kiekvienoje, net ir beviltiškiausioje situacijoje reikia nenuleisti rankų. Todėl ir stengiasi ieškoti kompromisų, kalbėtis, ginčytis, bet nesipykti. Kaip gyventi šeimoje, mokosi iš savo tėvų, kuriuos laiko autoritetais, savo vaikams perduoda jiems įskiepytas vertybes.

Neatmeta galimybės įsivaikinti
Dvidešimt aštuonerių Edita ir trisdešimtmetis Jonas sako, kad trijų vaikų – gana, jau ir taip „pasistengė“ už kitus. Tris brolius turinti Edita ir trijų vaikų šeimoje užaugęs Jonas svarsto, kad gal ateityje, kai savi vaikai paaugs ir mažiau norės jų dėmesio bei meilės, įsivaikins, nes jiems labai gaila tėvų rūpesčio ir meilės stokojančių vaikų.
Energingi jauni žmonės tikrai nuveiks dar daug naudingų darbų. Juk jau sukūrę šeimą, baigė mokslus, savanoriavo, Edita ir dabar dalyvauja Veiklių mamyčių klubo veikloje. Jonui buvo kilusi mintis įsitraukti į politiką, tačiau pastebėjęs, kad politikoje daugiau kalbų, nei darbų, susilaikė ir toliau daro mažus, bet prasmingus darbus, rūpindamasis ne tik savo šeima, bet kurdamas džiaugsmą ir kitiems.

Laima Duoblienė