Prisikėlimo bažnyčiai turi būti sugrąžintas senasis vardas

Vienu iš Kauno miesto simbolių laikomai Kristaus Prisikėlimo bazilikai, arba populiariai vadinamai Prisikėlimo bažnyčiai, teko ištverti labai daug. Pradėta statyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, buvo pašventinta ir tikinčiuosius maldai pakvietė tik per 2004 m. Kalėdas.
Trečius metus Prienų globos namuose gyvenantis profesorius habilituotas daktaras Vytautas Nezgada apie šią bažnyčią gali papasakoti labai daug, o didžiausias jo noras – kad šventovė vėl būtų vadinama tikruoju vardu – Paminkline Tautos Prisikėlimo bazilika.
Savo mintimis jis pasidalijo su Trečiojo amžiaus universiteto Prienų filialo studentais.
Profesorius V.Nezgada priminė, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kaune kilo idėja laikinojoje sostinėje pastatyti paminklą – padėkos už atgautą laisvę simbolį. Kunigas Juozas Tumas Vaižgantas pasiūlė, kad tai galėtų būti bažnyčia. Vieta statyboms parinkta tokia, kad bažnyčia būtų matoma iš visų Kauno pusių – ant aukšto Žaliakalnio šlaito. 1928 m. buvo paskelbtas bažnyčios projektų konkursas ir gauta net 15 darbų, tačiau nė vienas jų neatitiko užduoties. Vis dėlto vietos buvo paskirstytos ir premijos išdalintos. Statybos organizacinis komitetas tinkamiausiu pripažino trečiąją vietą laimėjusį projektą, kurį pateikė latvių kilmės inžinierius Karolis Reisonas.
Patobulinus projektą, prasidėjo statybos, kurias apsunkino šaltiniuotas gruntas, – teko sukalti kelis šimtus gelžbetonio polių. Tai buvo naujovė. Modernios stilistikos pastatui buvo naudojamos pažangios konstrukcijos, geriausios statybinės medžiagos. Bažnyčia turėjo būti pati didžiausia Baltijos šalyse, viduje – geriausia įranga ir interjeras, liftai, vargonai.
1934 m. buvo pašventintas kertinis akmuo ir pradėti lieti pamatai. Vėliau darbai dėl lėšų stygiaus buvo sustoję, tačiau, suaktyvėjus aukų rinkimui, 1940 m. baigti.
Deja, prasidėjus sovietinei okupacijai, į šventovę rinkosi ne tikintieji – vokiečiai pastatą pavertė popieriaus sandėliu, o pokariu čia veikė Radijo gamykla.
Tikintiesiems bažnyčia buvo grąžinta prasidėjus Atgimimui.
– Skaudu buvo žiūrėti į išdarkytą ir į penkis aukštus padalintą šventovę, – prisimindamas 1994-uosius, ašarų nesulaikė profesorius V.Nezgada.
Susitelkus prasidėjo vidaus perdangų ir sienų griovimo darbai, kuriuos atliko profesionalai, o jiems padėjo (išnešinėjo iš pastato statybines nuolaužas) daugybė savanorių, dirbusių dviem pamainomis. Prireikė dešimties metų, kad pastatui būtų grąžintas pirminis vaizdas. Pirmosios šv. Mišios buvo aukotos vos pabaigus griovimo darbus 1997 m.
Pasak prof. habil. dr. V.Nezgados, kuris nuo 1995 m. buvo Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos Vykdomojo komiteto narys, 2004-aisiais, kai bažnyčios atstatymo darbai buvo baigti, jos pavadinimas liko toks pat, kaip prieškariu – Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia. 2015 m. jai suteiktas bazilikos titulas. Tačiau žodis „Paminklinė“ iš pavadinimo pamažu dingo.
Kad būtų atstatyta istorinė teisybė, buvo kreiptasi į daugybę institucijų, tartasi ir su buvusiu šios bažnyčios klebonu, dabartiniu Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu. Kol kas norimas rezultatas nepasiektas. Tačiau prof. habil.dr. V.Nezgada pasiduoti neketina ir tikisi, kad su Prienų globos namų administracijos bei Trečiojo amžiaus universiteto Prienų filialo studentų pagalba istorinę teisybę pavyks atstatyti.
Laima Duoblienė