Jiezno kraštas šiomis dienomis švenčia svarbią šventę. Sukanka 100 metų lietuviškai parapijinei mokyklai. Kaizerinės okupacijos metais klebono Jono Galaunės rūpesčiu, palaikant gerus santykius su kaizerinės valdžios viršininku kreizhauptmanu Ripiu, iš okupacinės valdžios pavyko gauti leidimą parapijinėms mokykloms lietuvių dėstomąja kalba steigti.
Mokytoja Marija Kaluževičiūtė.
Pagal 1916 m. lapkričio 20 -osios kaizerinės administracijos įsakymą, nuo 1916 m. lapkričio 15 d. Jiezno krašte veikė šios parapijinės mokyklos su šiais mokytojais:
1. Jiezne – mokytojai Antanas Karpavičius ir Adelė Klinavičienė.
2. Liciškėnuose – mokytojas Justinas Gusas.
3. Sobuvoje – mokytojas Andrius Barkauskas.
4. Sundakuose – mokytoja Karolina Pempytė.
5. Dukurnonys – mokytoja Marija Bieliauskienė.
6. Slabada – mokytoja Adelė Jakonienė.
7. Kašonių dvare – mokytoja Marija Kaluževičiūtė.
8. Kisieliškės – mokytoja Ieva Klimavičienė.
9. Marginiai – mokytoja Marija Patinskienė (Klebono Jono Galaunės 1916 – 1918 m raštai – Jiezno parapijos archyvas – aut. past.).
Šias parapijines mokyklas prižiūrėjo mokytojas Galaunė. Jose lietuvių kalba buvo dėstoma tikyba, skaičiavimas, rašymas, skaitymas, giesmės, Lietuvos istorija ir geografija. Tai buvo pirmosios mokyklos lietuvių kalba, pirmosios religinio ugdymo įstaigos lietuvių kalba (LCVA, f.391, ap.7, b.2370, l.5). Kartu tai buvo paruošiamoji pakopa valstybiniam pradiniam mokymui krašte. Pradžios mokyklos mokytojų iniciatyva pradėtos steigti po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. rudenį. Tada tokios mokyklos buvo privačios, ūkininkų samdomos. Pagal valstybinėms – institucinėms paruoštas Švietimo ministerijos programas, šios mokyklos pradėjo dirbti 1919 m. pradžioje. Krašto mokytojo etalonu laikytina mokytoja Marija Kaluževičiūtė, nuėjusi ilgą mokytojos kelią.
Penkis dešimtmečius atidavė mokyklai
Marija Kaluževičiūtė gimė 1895 m. tuometinės Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiaus Paverknių kaime, darbščių valstiečių Motiejaus Kaluževičiaus ir Petronėlės Knyšiūtės šeimoje. Gausioje šeimoje augo dar 5 seserys ir du broliai.
Klebono J.Galaunės raštas apie M.Kaluževičiūtės darbą.
1916 m. lapkričio 15 d. kaizerinei okupacinei administracinei tarnybai leidus steigti parapijines mokyklas, Marija Kaluževičiūtė dirbo Jiezno valsčiaus Kašonių, Marginių, Anglininkų, Sokonių kaimuose. Nuo 1918 m. lapkričio 16 dienos pradėjo dirbti Lietuvos valstybės pradžios mokykloje Sokonių kaime. Nuo 1919 m. birželio 1 d. buvo perkelta mokytojos pareigoms į Jiezno valsčiaus Pečiauskų kaimo pradinę mokyklą. Nuo 1920 m. rugsėjo 1 d. iki 1923 m. rugsėjo 1 d. dirbo Jiezno valsčiaus Pelekonių pradinės mokyklos vedėja. Nuo 1923 m. rugsėjo 1 d. iki 1924 m. rugsėjo 1 d. mokytoja dirbo Alytaus apskrities Meškasalių pradinėje mokykloje. 1924 – 1926 m. mokėsi Aukštadvario aukštesniuose mokytojų kursuose, kur įgijo pradžios mokyklos mokytojos cenzą ir jaunesniosios mokytojos kvalifikaciją. Nuo 1927 m. rugsėjo iki 1929 m. rugsėjo 1 d. dirbo mokytoja tuometinės Trakų apskrities Palomenės pradinėje mokykloje. Nuo 1929 m. rugsėjo 1 d. iki 1931 m. vasario 10 d. mokytojavo Trakų apskrities Mažyklio pradinėje mokykloje. Nuo 1931 m. vasario mėn. iki 1932 m. rugsėjo 1 dienos gydėsi. Nuo 1932 m. rugsėjo iki 1938 m. rugsėjo 1 dirbo Trakų apskrities Gedanonių pradinėje mokykloje. Jai buvo paskirta nemaža valstybinė pensija, bet ji dirbo toliau. 1938 09 01 – 1941 09 01 mokslo metais dirbo Alytaus apskrities Stakliškių valsčiaus Medžionių pradinės mokyklos mokytoja ir vedėja. 1939 metais jai buvo pripažinta pirmo laipsnio vyresniosios mokytojos kvalifikacija. 1941/1942 mokslo metais dirbo Stakliškių valsčiaus Bagdoniškių pradinės mokyklos mokytoja ir vedėja. Nuo 1942 m. rugsėjo iki 1950 m. rugsėjo dirbo Stakliškių pradinės mokyklos mokytoja. Nuo 1950 iki 1962 m. mokytojavo Vievio rajono, 1962 – 1967 m. Kaišiadorių rajono Kietaviškių, Strėvininkų bei Žaslių pradinėse mokyklose (LCVA, f.391, ap.10, b.628, .l.1-2). Mokyklose Marija Kaluževičiūtė dirbo 51 -erius metus.
Slaptos daraktorinės „Vargo mokyklos“ inscenizacija.
Tarpukario Lietuvoje buvo aktyvi šaulė, iniciatyvi ir pavyzdinga „Pavasario“ organizacijos narė, Jiezno klebono prelato V.Vaičiulio pagalbininkė. Nuo 1967 m. gyveno Jiezne, S.Nėries g. 6. Senatvėje ji pasižymėjo kaip aktyvi bažnyčios rėmėja, bažnyčios siuvėja. 1982 m. mirė ir yra palaidota senosiose Jiezno kapinėse.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“