Kai galimybė paverčiama faktu

Laikraštyje (ne „Gyvenime“!) skaitau sakinį, grindžiantį pateiktą faktą: „Kad galėjo būti pirktas ministro pavaduotojo postas, yra tiesa.“ Kažkas ne taip: tiesa laikomas ne konkretus faktas, o tik jo nuojauta, prielaida, tad išeina, kad postas kartu ir negalėjo būti pirktas. O štai kitame rašinyje informuojama: „Vis dėlto nustatyta, kad lėktuvas tikriausiai pražuvo nuo teroristų sąmokslo.“ Bet jei kyla abejonių, nesi tuo tikras (tai nusakoma žodžiu tikriausiai), – tai dar nėra fakto nustatymas. Parašoma net taip: „Politikas ilgą laiką neigė visus viešai reiškiamus priekaištus dėl galbūt neskaidraus automobilių pirkimo ir galimos (t. y. galėjusios ir būti, ir nebūti) korupcijos“, bet, to neįrodžius, vis tiek turėjo pasitraukti iš valdžios. Negi jam, kol kaltė neįrodyta, negaliojo nekaltumo prezumpcija ir reikėjo vis klausytis priekaištų?
Toliau – dar gražiau: „Lietuvos futbolo federacijos drausmės komitetas priėmė drastišką sprendimą: diskvalifikavo penkis „Klaipėdos granito“ žaidėjus, o visą klubą pašalino iš čempionato už tai, kad „tam tikrų žaidėjų elgesys sudaro prielaidas manyti (!), jog jie galėjo padaryti Drausmės kodekso 44 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus“, – ir nurodomos konkrečios bausmės – vien už tai, kas grindžiama prielaidomis ir galimybėmis.
Bet didžiausias kaltinimas (vargu ar pateisinimas), kaip parašyta dienraštyje, būsiąs išreikštas žydų bendruomenės pasiūlymu paskelbti „bendrojo pobūdžio duomenis“ apie daugiau kaip dviejų tūkstančių asmenų, kurie galėjo prisidėti prie holokausto Antrojo pasaulinio karo metais. Galime tikėtis, kad kartu bus pažymėta, jog tie žmonės galėjo prie to ir neprisidėti, nes stinga įrodymų.
Na, ko gero, ne vienu iš šių atvejų yra rimtesnė padėtis ir turimi pagrįstesni kaltinimai, nei aprašoma, abejones sumažintų ar panaikintų faktai, apie kuriuos informuotojai neužsimena. Vis dėlto galimybė ar prielaida plačiajai visuomenei skirtoje spaudoje neturi būti pateikiama kaip neabejotinas, kartais net teisinės sankcijos reikalaujantis faktas. O geriausia būtų palūkėti, kol paaiškės tiesa ir nereikės išlygų.
Kostas Algirdas Aleksynas

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *