„Ūkininkas kaip aukšlė vandenyje – į jį taikosi ir lydeka, ir kiras…“

Gruodžio 14 d. Žemės ūkio rūmuose vyks XV neeilinis suvažiavimas, kurio metu bus renkamas rūmų pirmininkas, vicepirmininkai, taryba ir prezidiumas. Žemdirbių organizacijos pateikė keturis kandidatus į Žemės ūkio rūmų pirmininko postą, tarp jų – ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybai atstovaujantis pirmininkas Jonas VILIONIS. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Žemės ūkio politikos komiteto pirmininkas, Lietuvos atstovas Europos pieno taryboje, pagarsėjęs kieta derybine pozicija su Vyriausybe, pieno perdirbėjais ir prekybininkais, tvirtina turintis aiškią ateinančių ketverių metų rūmų veiklos strategiją ir mano, kad ji turi keistis iš esmės. 

Jono Vilionio nuomone, žemdirbių savivalda turi būti pačių žemdirbių rankose, todėl jis pasisako už Žemės ūkio rūmų finansinę nepriklausomybę nuo Žemės ūkio ministerijos. Jis siekia, kad ši institucija taptų lygiaverčiu socialiniu partneriu, su kuriuo būtų diskutuojama, tariamasi ir derinamos pozicijos. „Iki šiol rūmai finansuojami per ŽŪM iš valstybės biudžeto, tai suriša rankas iniciatyvai, komplikuoja žemės ūkio sektoriui svarbių sprendimų priėmimą. Manyčiau, kad būtų teisinga įvesti vieningą žemdirbių mokestį, kurio lėšomis rūmų veikla būtų išlaikoma. Tuomet pačios žemdirbių asociacijos nuspręstų, kokių darbuotojų bei specialistų jiems reikia, kokias funkcijas privalo atlikti ŽŪR. Dabar rūmuose nėra atskirų sričių specialistų (gyvulininkystei, augalininkystei, veislininkystei, kaimo plėtrai ir kt.), kurie atstovautų žemdirbiams, trūksta juristų, kurie kvalifikuotai parengtų teisės aktų pasiūlymus, atliktų dokumentų analizę, domėtųsi teisėkūra, teiktų konsultacijas,“- pasak kandidato į Žemės ūkio rūmų pirmininkus, dėl šios priežasties atskiros žemdirbių asociacijos „kapstosi“ taip, kaip išmano, nes nėra kompetentingos institucijos, kuri tarpininkautų tarp kaimo žmonių ir valdžios, būtų išsikovojusi stiprios derybininkės ir oponentės pozicijas.
Jono Vilionio įsitikinimu, Žemės ūkio rūmai galėtų imtis žemdirbiškas organizacijas vienijančio vaidmens, formuoti bendrą strategiją žemės ūkiui ir kaimo gyventojams aktualiais klausimais, kad valdžios institucijose nebūtų dėstomos skirtingos šakinių organizacijų pozicijos. Ši institucija turėtų aktyviai dalyvauti diskusijose dėl naujos Bendrosios žemės ūkio politikos Lietuvoje ir Europoje, koordinuoti tarptautinę veiklą tarp ūkininkų organizacijų.
Jeigu ŽŪR struktūra, funkcijos ir veiklos tikslai nesikeis, kandidatas į ŽŪR pirmininko postą pranašauja rūmų skilimą. Pasak jo, nesulaukus deramo žemdirbių atstovavimo, gali būti svarstoma iniciatyva sukurti atskirą Žemės ūkio tarybą.
J.Vilionis įsitikinęs, kad ŽŪR, kaip žemdirbių savivaldos organizacija, turi ryžtingiau inicijuoti diskusijas dėl efektyvesnio Kaimo plėtros programos lėšų panaudojimo 2014 – 2020 m. finansiniu laikotarpiu, šiuo klausimu teikti pasiūlymus ŽŪM, kuri į juos atsižvelgtų formuluodama ES ir nacionalinės paramos žemdirbiams gaires.
Tam, kad taptų konkurencingi su ES žemdirbiais, ūkininkams reikia palankių įstatymų, jiems priklausančios žemės, europinės kainos už produkciją ir laiku gaunamų išmokų, tuomet, anot pašnekovo, ūkininkas pats susiplanuos, ką statyti, pirkti ir modernizuoti. J.Vilionis piktinasi, kad dalis Kaimo plėtros programos lėšų atitenka ne realiai dirbantiems žemę, o vadinamiems „sofos“ ūkininkams, „buterbrodiniams“ mokymams, bendradarbiavimui, kraštovaizdžio gerinimui ir kitiems abejotiniems dalykams. Jo teigimu, nueinanti ministrė Prienų rajonui iš KPP skyrė apie 870 tūkst. eurų kaimų atnaujinimui. „Ar tie pinigai sukurs pridėtinę vertę, ar nebus iššvaistyti į kairę ir dešinę? Gal kuriame kaime kokį vandentiekį pataisys, gal kultūros namams stogą palopys… O mes, pieno gamintojai, tegausim 45 mln. eurų pagal valdų modernizavimo priemonę – traktorių, įrangos pirkimui, mėšlidžių įsirengimui, statyboms. Ši suma nėra didelė, žinant, kad iš 53 tūkst. ūkininkų tik 30 proc. turi melžimo įrangą ir šaldytuvus. Ar įstengsim konkuruoti pagal produkcijos kokybę, jei ir toliau šeimos ūkeliuose dirbsim primityviomis sąlygomis, it vergai neskaičiuodami įdėto darbo sąnaudų,“- svarsto J.Vilionis.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas sako, kad smulkiųjų pieno gamintojų padėtis vis dar neapibrėžta. Nors perdirbėjai paskelbė apie 40 proc. padidintą žaliavinio pieno kainą, faktiškai ji priklauso nuo karvių skaičiaus ir superkamo pieno kiekių. Stambiesiems pieno ūkiams mokama iki 33 euro centų už kilogramą natūralaus pieno, trijų karvučių laikytojams – tik po 14 – 16 euro centų. Tuo tarpu perdirbėjai, prisipirkę pigaus pieno, pagamintą produkciją brangina.
Nors kalbama apie tai, kad rinkos svyravimų poveikį ūkininkams padėtų sumažinti veiklos ir pajamų struktūros įvairinimas, J.Vilionio pastebėjimu, šiuo laikotarpiu nebeapsimoka auginti ir galvijus, nes dviejų karvių kaina verta gero kalakuto. O ir besitikintys pajamų iš augalininkystės šiemet smarkiai nusivylė, nes, nukritus grūdų kainai, kai kurie vos surinko pinigų atsiskaityti už paimtas trąšas.
Todėl J.Vilionio manymu, tylomis keiksnoti savo dalią žemdirbiams yra pragaištis. Jis tikina, kad ūkininkai daugiau pasiektų, jei kooperuotųsi, burtųsi į asociacijas, drauge bandytų spręsti problemas. LPGA tarybos pirmininkas neabejoja, kad pieno gamintojai pasielgė teisingai, nevynioję žodžių į vatą ir organizavę viešas diskusijas. Išplėstinių tarybos posėdžių, suvažiavimo metu iškelti reikalavimai Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai, spaudimas ir protesto akcijos juos įgyvendinti, atstovavimas pieno gamintojams Europos pieno taryboje privertė valdininkus ieškoti būdų krizei įveikti ir bent iš dalies kompensuoti ūkininkų praradimus.
„Šių aktyvių veiksmų dėka 2015 m. Lietuvos pieno gamintojai gavo 90 mln. eurų papildomai, šiemet išmokėta 84 mln. eurų įvairių išmokų. Praėjusią savaitę žemės ūkio ministrė paskelbė, kad iki metų pabaigos bus grąžinta per 18 mln. eurų visiems Lietuvos ūkininkams, kurie dėl 2012 – 2013 m. pritaikytos moduliacijos gavo sumažintas nacionalines tiesiogines išmokas. Precedentą tam davė ūkininkai, Vyriausybę padavę į teismą ir laimėję. Šis atvejis rodo, kad Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos juristai, departamentų atstovai nesuinteresuoti ieškoti būdų, kaip padėti krizę išgyvenantiems žemdirbiams, todėl reikia nuolat baksnoti iš šalies,“ – sako pašnekovas.
Kitas analogiškas atvejis – praėjusiais metais ūkinių gyvūnų laikytojai prarado susietosios paramos išmokas už 13 tūkst. parduotų bulių ir 15 tūkst. mėsinių galvijų, nes pavėlavo pranešti Ūkinių gyvūnų registrui duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ar kaitą (pagal europinius reikalavimus, ūkininkai tai privalo atlikti per 7 dienas, Veterinarijos ar Konsultavimo tarnyba – per 14 dienų). “„Pieno gamintojų asociacijos tarybos iniciatyva buvo organizuotas išplėstinis posėdis, kuriame žemės ūkio ministrė pažadėjo surasti ir išmokėti bent pusę sumos už 2015 metais parduotus galvijus. Pastaruoju metu intensyviai dirbame, kad reikiama informacija pasiektų galvijų augintojus. Sutarėme, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, sužinojęs apie gyvulių pardavimo faktą, laiku informuotų jų laikytojus apie pavėluotus, nepraneštus įvykius SMS žinute. Sudaryta darbo grupė, kuriai atstovauja LPGA, Pienas LT, ŽŪIKVC atsakingi specialistai, jau surengė mokymus – diskusijas dešimtyje savivaldybių, taip pat ir Prienuose. Skaitome pranešimus apie tai, kaip laiku ir tvarkingai pateikti dokumentus išmokoms gauti, skleidžiame informaciją apie nacionaliniu ir europiniu lygiu priimamus sprendimus, kooperacijos galimybes ir naudą, konsultuojame veislininkystės, gyvulių ženklinimo ir kitais klausimais. Taigi iš visuomeninių paskatų atliekame tą darbą, nuo kurio nusišalina savivaldybių žemės ūkio skyriai…“ – pasakoja J.Vilionis.
Anot J.Vilionio, kiekvieną dieną – po naujieną apie bandymus priimti žemdirbiams nenaudingus sprendimus. „Buvo pasklidusios kalbos apie Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro perdavimą „Saulėlydžio“ komisijai, o ūkinių gyvūnų ir technikos registro funkcijų priskyrimą Registrų centrui. Iškart reagavome, nes iki tol galiojusi tvarka buvo palanki ūkininkams, ją sugriovus, ūkininkams išaugtų mokesčiai už registraciją, tektų sugaišti nemažai laiko važinėjant į Registrų centrą, laukiant eilėse. Siekta privatizuoti valstybinę įmonę „Pieno tyrimai“. Tai reiškia, kad pieno gamintojai netektų galimybės išsitirti pieną nepriklausomoje laboratorijoje ir taptų priklausomi nuo didžiųjų pieno perdirbimo įmonių malonės – kas pieną surenka, tas ir tyrimus užsako, niekur nepasiskųsi. Šį procesą kol kas pasisekė sustabdyti,“ – pasakoja J. Vilionis, turintis neišsemtų veiklos „plotų“.
Jo manymu, ir Lietuvoje, ir Europoje dar ne visos priemonės išnaudotos, kad pieno sektorius neliktų pažeidžiamas didžiulių rinkų ir kainų svyravimų. LPGA tarybos pirmininkas neužtikrintas, kad pieno supirkimo kaina išliks stabili. Jo žiniomis, ES intervenciniais pirkimais supirko 400 tūkst. tonų pieno miltelių, jeigu jie bus išmesti į rinką, o ne nukreipti pašarams, tai paveiks ir pieno supirkimo kainas.
Ūkininkai siekia, kad būtų įgyvendintas ir kitas reikalavimas – sugrąžintas pieno gamybos reguliavimas Europoje. „Mažinantiems pieno gamybą būtų skiriamos išmokos, didinantys pieno kiekius perdirbimui mokėtų baudas, – sako Europos pieno tarybos atstovas J. Vilionis. – Kita vertus, Europoje yra paskaičiuota, jeigu pieno kaina nukrenta žemiau 45 euro centų už kilogramą, turi įsijungti kompensaciniai mechanizmai, nes ūkininkams reikia ne tik pragyventi, bet ir padengti gamybos kaštus, atsinaujinti. Arba turi būti įsteigti rizikos draudimo fondai, į kuriuos mokėtų ir ūkininkai, ir valstybė, taip sukaupdami lėšų kompensacijoms krizės laikotarpiu.
J.Vilionio turimais skaičiais, vien tik spalio mėnesį ūkininkai pardavė 5,6 tūkst. karvių. Tai vis dėl nežinomybės – kalbant alegorijomis, ūkininkas jaučiasi, kaip aukšlė vandenyje – į jį taikosi ir lydeka, ir kiras. Už pieną, mėsą, grūdus mažmožį moka, aiškaus plano krizei įveikti nėra. J.Vilionio įsitikinimu, reikia numatyti konkrečias pagalbos atskiriems sektoriams priemones, kad ūkininkai aiškiai žinotų, kokiais atvejais ir kokios paramos gali tikėtis.
Dalė Lazauskienė