Namai ilgisi rankų

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gruodis. Pilkuma, prieblanda, tamsa. Nepasiduosiu, namuose kursiu šventę, pasitelkdama mažus džiaugsmus, neskubėdama. Pirmiausia susitvarkysiu namus. Juk sakoma, – jei netvarka namuose, tai chaosas ir sieloje. Pradėsiu nuo plano, jis įpareigoja, padėtas matomoje vietoje bado akis. Sąraše – kasdienos, savaitės, viso mėnesio darbai. Iki pat Kūčių.
Bet prieš tai paklaidžiosiu po namus, kritiškai įvertinsiu būklę. Visos žinom taisyklę – atsikratyk nereikalingų, nenaudojamų, negražių daiktų, bus šviesiau kambaryje ir sieloje. Pasišaipydama iš savo ryžto, dairausi po didįjį kambarį, suskaičiuoju: be baldų ir knygų yra: keturios vazos – vazelės, dveji rėmeliai su nuotraukomis, trys medinės dėžutės, dvi žvakidės, trys skulptūrėlės, du paveikslai. Apžiūrinėju tuos daiktelius, prisimenu kiekvieno istoriją. Tik keturi iš jų mano pačios įsigyti, kiti dovanoti, parvežti iš kelionių ar gauti „už nuopelnus“. Beveik visi tie dalykėliai gražūs, kai kurie turi praktinę vertę, tačiau visi… sentimentaliai brangūs. Šitą molinį, originalų paukštį padovanojo pati autorė, vazelė laimėta linksmoje loterijoje gerų draugų būryje, o čekiško stiklo vaza parvežta brolio iš netikėtos, keistos kelionės į Maskvą. Nedvejodama nusprendžiu, kad jie visi turi likti su manimi.
Toks sprendimas sumažina ryžtą, bet akis užkliūna už stalčių. Namuose jų suskaičiuoju dvidešimt keturis. Didokas skaičius akimirką išgąsdina, bet juk žinau, kas juose. Maždaug. Bent jau didžiuosiuose. Su mažaisiais bėda didesnė, ten daug smulkių daiktelių. Vargu, ar išlaikyčiau testą „išvardink dešimt niekniekių“. Šiaip stalčius labai patogus išradimas: atidarei, įmetei, užstūmei, užmiršai. Dabar neatidarinėsiu, tik įtrauksiu į planą. Tikrai tikrai sutvarkysiu.
Dairausi toliau. Lentynos! Atviros ir uždaros, prikrautos pasenusių prieskonių dėžučių, buteliukų, puodelių, kažkokių formelių. Va čia tai įsisuksiu. Patirtis primena dvi taisykles: jei nori atsikratyti daiktų, nesitark su šeimos nariais – įstrigsi. O kita – negriebk visko tvarkyti vienu ypu, nepavyks: palūši, nusivilsi, numosi ranka. Nesvarbu, kad namai lyg ne tokie ir „baisūs“, bet jei iš pagrindų… Kadaise vien mintis apie namų tvarkymą sugadindavo nuotaiką, kol vieną dieną suvokiau: juk švarinu savo namus, kuriuos myliu, tai kaip galiu raukytis? Tad nusiramink, moterie, pamąstyk, paprašyk Dvasios, kad vadovautų kiekvienam tavo darbui ir savo rankomis paglostyk kiekvieną daiktelį.
„Šiandieną, nesvarbu, kur ir kaip gyveni, pažvelk į savo būstą meilės akimis. Apeik kambarius dėkodama už sienas ir stogą, dengiančius tave su namiškiais. Pašvęsk valandėlę atminimui visų tų moterų, iš kurių mirtis, skyrybos, skolos ar stichinės nelaimės atėmė namus. Būk dėkinga už savo namus ir žinok, kad šią akimirką turi viską, ko tau būtinai reikia“ (S.B. Breathnach).
Artinasi Šv. Kalėdos.
Augustina