Darbai gruodžio mėnesį

Sode. Nors visi sodo darbai baigti – sugrėbti lapai, eglišakėmis apmesti jauni medeliai, krūmai, nubalinti medžių kamienai, sodo inventorius sukrautas žiemai, tačiau neturėtumėme visai pamiršti sodo – patikrinkime, ar nereikia tvirčiau parišti eglišakių, pažiūrėkime, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės ar pelėnai. Jeigu įtariame, kad sode įsisiautėjo pelės, kol nėra sniego, į popierių ar šiaudų gniūžtes įvyniokime graužikų nuodų ir išdėliokime jų mėgstamose vietose. Norint apsisaugoti nuo kiškių, galima paruošti mišinį, nubaidantį zuikius nuo sodo augalų: lygiomis dalimis sumaišykime molį ir karvės mėšlą. Šį mišinį praskieskime vandeniu, kad susidarytų grietinės tirštumo tyrė, į kurią įpilkime 1 valgomąjį šaukštą karbolio rūgšties ir šiuo mišiniu sutepkime vaismedžių kamienus.
Jei pavasarį žadame perskiepyti senesnius vaismedžius, skiepūglius pjaukime gruodžio pabaigoje. Skiepūgliams tinka tik vienmečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Vilkūgliai įskiepiams netinka. Nupjautus ūglius prikasame lauke nuo saulės apsaugotoje vietoje.
Kartais gruodį gausiai iškrenta sniego. Tada jis, būdamas purus ir sunkus, apgula medelių šakeles ir jas nulaužo arba nulenkia iki žemės. Todėl sniegą reikia nupurtyti ir pomedžiuose sumindyti – apsaugos vaismedžių šaknis nuo šalčio, o tuo pačiu susispaus pelių takai.
Nepamirškime, kad optimali obuolių laikymo temperatūra yra 1 – 4 OC, kriaušių – (-1,5-1 OC), o optimali drėgmė – 80 – 90 proc. Sodininkams mėgėjams sunku temperatūrą sumažinti iki optimalios, kai lauke nešąla, tačiau reikia stengtis, kad ji neviršytų 5 – 8 OC. Tai galima pasiekti vėdinant patalpas. Obuoliai ir kriaušės geriausiai išsilaikys, jeigu atrinktus vaisius sudėsime į 10 – 15 kg talpos dėžes trimis keturiais sluoksniais, o tarp sluoksnių įdėsime švaraus popieriaus lapų.
Darže. Jeigu pusto – pravartu ant braškių lysvių sulaikyti kuo daugiau sniego. Tam ant jų pamėtykime eglišakių, o jeigu sniego yra greta – užpilkime jo ant kerelių, paslėpkime juos, kad neiššaltų.
Šiltnamiuose bei inspektuose dar neįšalusią žemę išlyginkime ir pridenkime šiaudais, kraikinėmis durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė. Taip paruošti šiltnamiai ir inspektai bus šiltesni ir pavasarį bus galima juose anksčiau dirbti. Visiškai pakaks apie 30 cm storio lapų priedangos. Kad šaltis neįsiskverbtų į vidų pro inspekto šonus, dirvą aplink jį taip pat apdėkime lapais ar kitomis šiltinančiomis medžiagomis.
Jei kasime dirvą dar neįšalus žemei, bet iškritus sniegui, nemaišykime jo į dirvą. Sumaišyta su sniegu dirva pavasarį lėčiau įšyla. Nuo pirmosios juostos sniegą nukaskime į šoną. Sukasę šią juostą, ant jos galėsime mesti sniegą, nuimtą nuo gretimos juostos ir t.t. Taip perkasant dirvą, sniego danga liks dirvos paviršiuje.
Gėlyne. Bent 1 – 2 kartus per mėnesį atidžiai apžiūrėkime gėlynus, kuriuose auga dekoratyviniai spygliuočiai ir daugiamečiai augalai. Patikrinkime, ar sniegu pakankamai gerai padengti daugiamečiai augalai. Jei sniego sluoksnis plonas, ant augalų prikaskime jo nuo takų ir patvorių.
Apriškite špagatu arba apsukite apsauginėmis medžiagomis spygliuočius, kurių šakų vainikas nėra stambus (kadagius, kiparisus ir kt.). Jei to nepadarysime, sniegas gali nulaužyti šių augalų šakeles.
Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia nuo –10 iki –15 laipsnių, o arbatinės – hibridinės, floribundinės – nuo 3 iki -10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams yra rožių šaknys. Jei dar neparuošėme rožių žiemai, tai šiuo metu apkarpome jų krūmelius, surenkame ir net nuskiname senus lapus. Rožių kerus užpilame durpėmis arba kompostine žeme, pridengiame eglišakėmis.
Apmulčiuojame dekoratyvinių augalų pomedžius, taip pat ir dirvą apie gyvatvorę, durpėmis arba perpuvusiomis pjuvenomis. Mulčiuota dirva ne taip giliai įšąla.
Jautresnius šalčiui medelius ir krūmus uždengiame eglišakėmis, meldais ar mediniais skydais. Dengiame taip, kad nenušaltų, nesupūtų ir nesušustų apdengtas augalas, kad išliktų sveiki pumpurai, iš kurių susiformuos ateinančių metų žiedai.
Jei jau iškrito sniegas (apsaugos augalus nuo iššalimo), juo apkaskime rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Smarkiai pasnigus žiūrėkime, kad sunki sniego danga nenulaužtų visžalių medžių ir krūmų šakų.
Laikas nuo laiko patikriname, kaip laikosi gėlių svogūnai bei gumbasvogūniai. Sergančius atrinkime ir pašalinkime.
Kambariniams augalams gruodis yra pats sunkiausias metų laikas: dienos trumpos ir dažniausiai apsiniaukusios, kiekviena sekanti diena yra trumpesnė už ankstesnę, o patalpose įjungti šildymo prietaisai labai išdžiovina orą.
Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime grupėmis, nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Šiltame, sausame ore stovintiems augalams labai patiks, jeigu kartą per savaitę nuplausime po šiltu dušu, taip nuvalysime dulkes ir atgaivinsime.
Kambariuose, kuriuose temperatūra yra 18-20 OC, daug augalų nustoja augti ir pralaukia tą nepalankų laikotarpį. Tai žalialapės dracenos, stambialapiai fikusai, tradeskantės, vėzdūnės, filodendrai ir daug kitų. Jeigu patalpose temperatūra pakyla iki 22-24 OC ir aukščiau, augalai ima augti. Tada jiems užtikrinkime būtiną šviesos kiekį, įrenkime papildomą apšvietimą. Jeigu trūks šviesos, nauji augalų lapai bus maži, šviesesni, o stiebai ištįsę. Ypač daug šviesos reikia sukulentams (kaktusams, stapelijoms, tukviams, alavijams, jukoms), baltai, geltonai margus lapus turintiems augalams.
Stebėkime augalus, kurie žiemoja vėsiose patalpose. Jeigu ten temperatūra yra 4-12 OC, tai japoniniai ožekšniai, lauramedžiai, mirtos jausis puikiai. Aukštesnėje temperatūroje pradės augti, todėl perneškime ir pastatykime į labai šviesias vietas.
Žiemą laistome pagal poreikį. Stebime substrato drėgnumą. Jeigu patalpa yra labai šilta, tai laistyti gali tekti net dažniau, negu vasarą. Nepamirškime, vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis. Šaltas vanduo gali būti lapų kritimo priežastis. Vėsiuose kambariuose laistome retai – kas dvi savaites arba net kartą per mėnesį. Kaktusus laistome, jeigu jie stovi šiltai. Ypač mažus. Priešingu atveju pavasarį rasime tik dyglių kamuoliukus.
Tręšiame tik tuos augalus, kurie auga. Jeigu vasarą tai darėme kas 10 – 14 dienų, tai dabar kartą per mėnesį. Renkamės kompleksines trąšas, su mažesniu azoto kiekiu.
Nepamirškime, kad augalams reikia gaivaus oro ir patalpas būtina kasdien vėdinti. Tik langus atidarykime taip, kad šalto oro srovė nekristų ant augalų, o patalpa neatvėstų daugiau nei 2-3 laipsniais.
Bityne. Gruodį vertėtų retkarčiais apsilankyti bityne, o ypač po vėjuotų dienų. Tuomet reikia patikrinti, ar vėjas neišvartė lakas dengiančių skydų, nenukilnojo avilių stogų. Svarbu patikrinti, ar į avilius neįsibrovė pelės. Bitėms gruodžio mėnesį svarbiausia – ramybė.
Bitininkams darbų netrūksta ir šaltuoju metų laiku. Jie toliau lydo vašką, gamina ar perka trūkstamą inventorių, planuoja kitų metų darbus, skaito literatūrą, analizuoja bityno užrašus. Net ir nedidelio bityno savininkui verta turėti bitininko užrašus. Atlikus vieną ar kitą darbą bityne, iš pradžių atrodo, kad viską nesunkiai galima atsiminti, bet po keleto savaičių pamirštama, kuriame avilyje tas darbas buvo atliktas, o kuriame – ne. Gerai, kai kiekvienas avilys turi savo duomenų kortelę, į kurią surašomi visi darbai.

Gamtos kalendorius

Gruodžio 1-ąją prasidėjusi kalendorinė žiema po tradiciškai niūraus ir lietingo arba ir truputį žiemiško, kaip buvo šiais metais, lapkričio, ragina žengti į džiugių ir šviesių didžiųjų metų švenčių laukimo laikotarpį. Pagal senąsias lietuviškas tradicijas gruodis – saulėgrįžos laukimo, pasirengimo žiemos šventėms, o kartu ir poilsio nuo sunkių rudens darbų laikas.
Vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra svyruoja nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio. Aukščiausia šio mėnesio temperatūra – 13 – 16 laipsnių šilumos. Iki 13,4 laipsnio temperatūra buvo pakilusi 1953 m. gruodžio 5 d. Šiauliuose, iki 15,6 laipsnio – 1982 m. gruodžio 19 d. Druskininkuose. Žemiausia – -34,0 °C – buvo užfiksuota 1969 m. gruodžio 31 d. Varėnoje ir 1978 m. gruodžio 30 d. Rokiškyje. Gruodis – vėjuotas mėnuo. Dažnomis dienomis vėjo greitis siekia 15 – 20 m/s, rekordas buvo pasiektas 1999 metų gruodžio 4 d., kai per Lietuvą praūžė uraganas Anatolijus, kuomet vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/s. Per mėnesį vidutiniškai iškrinta nuo 43 mm (Rytų Lietuvoje) iki 73 mm (vakaruose) kritulių. Daugiausia – beveik 33 mm – kritulių per 12 valandų yra iškritę 1973 m. gruodžio 12 d. Kelmėje.
Pernai vidutinė šio mėnesio temperatūra buvo 1,1 – 5 laipsniais aukštesnė, nei daugiametė, kritulių kiekis mažai skyrėsi nuo vidurkio. Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 17-22 m/s, kai kuriuose vakariniuose rajonuose – 23-26 m/s. Tačiau saulės pernai buvo daugiau – ji spindėjo 33 – 51 valandą, o tai yra 7 – 22 val. ilgiau, nei SKN (standartinė klimato norma).
Koks bus 2016 metų gruodis, dar pamatysime.
Gamtininkai sako, kad žiema – ne tik sniegas ir šaltis. Žiema iš tikrųjų yra ramybės metas. kai augalai kaupiasi pavasariui, o gyvūnai gyvena savo ritmu.
Jei meteorologai tvirtina, kad ženklaus klimato atšilimo dar nejaučiama, tai gamtininkai pastebi požymių, leidžiančių teigti, jog klimatas šiltėja. Tai rodo ir į Lietuvą atkeliaujančios anksčiau mūsų krašte negyvenusios rūšys, ir vėliau į šiltus kraštus išskrendantys arba net pasiliekantys žiemoti Lietuvoje paukščiai.
Kartais žiemos miegu užmigti gamta nesiskubina. Yra buvę metų, kai prieš Kalėdas miške pražydo žibutės, namuose žmones atakavo uodai, kurių kambaryje net vasarą nebuvo, ir grybų ne kartą miške buvo aptikta.
Anot gamtininko Selemono Paltanavičiaus, gruodis – žiemos mėnuo tik kalendoriuje, o gamtoje – neblogas ruduo. Žibutės gruodį miške pražįsta dažniausiai po to, kai iškrinta sniego, kuris, gamtininko teigimu, gamtos neišgąsdina, priešingai, duoda daug drėgmės ir daug ką paskatina augti.
Tačiau Kalėdų seneliui labiau patinka, kai tenka vaikščioti žiemiškais keliais, paliekant pėdas ant balto sniego.

Orų spėjimai

* Gruodžio šiluma vėlyvą pavasarį, gruodžio šaltis karštą su perkūnijomis vasarą žada.
* Šaltas, sausas gruodis – šaltas pavasaris.
* Šaltas rūkas, šalnos gruodį ar Kūčių dieną sniegas – didelį vaisių, medaus derlių atneša.
* Šerkšnas, giedra Kalėdų diena derlingus, gražius metus, vėjas, lietus vargą atneša.
* Jei Kalėdos ant sniego, Velykos ant vandens, o jei Kalėdos ant vandens, Velykos ant sniego.
* Jei gruodis šaltas – tai birželio lauk karšto. Jei gruodis sausas – ir pavasaris nebus lietingas.
* Jei gruodžio mėnesį dažnai pasninga, šienapjūtė bus šlapia.
* Jei naujametė naktis be sniego ir šilta, lauk vėlyvo pavasario

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *