Namų ūkis

Darbai lapkričio mėnesį

Sode. Nepalikite nesugrėbtų lapų ir atliekų. Į pastogę ar ūkinį pastatą sudėkite visą inventorių, kopėčias, karteles. Jeigu neturite pastogės, visa tai sudėkite nuošalesnėje sodo vietoje ant kryžmai į žemę sukaltų kuolų, suriškite ir uždenkite plėvele ar ruberoidu.
Metalinius įrankius ar tų įrankių metalines dalis nuvalykite ir ištepkite vazelinu ar naudotu variklių tepalu. Ant plytų ar ant akmenų užkelkite vandentiekio vamzdžius, išsukite čiaupus. Juos taip pat ištepkite ir padėkite į sandėliuką ar į įrankių dėžę.
Apžiūrėkite laikinai prikastus medelius, apmeskite juos eglišakėmis. Retkarčiais patikrinkite, ar jų nežaloja pelės. Jeigu turite mėšlo, sode išmėtykite krūvelėmis. Po jomis žiemoti susirenka kurkliai. Kai pašals, mėšlą iškratykite. Kenkėjai žus.
Pasekite prityrusių sodininkų pavyzdžiu ir prieš šalčius nubaltinkite vaismedžių kamienus bei skeletines šakas. Silpnus vaiskrūmius patariama mulčiuoti 3 – 5 cm storio durpių, o dar geriau perpuvusio mėšlo sluoksniu.
Sodai ruošiasi žiemai. Stropiai apriškite jaunus vaismedžius. Medelių neapraišiokite polietilenine plėvele, juoda medžiaga ar popieriumi, nes, šalčiui paspaudus, susirinkęs vanduo virsta ledu, pleišėja žievė, o pakaitinus saulei, nuo medienos atsiknoja žievė, susproginėja.
Darže. Pasikaskite krienų – po šalčių pagerėja jų skonis. Žemei apsitraukus gruodu, sėkite ramunėles, valerijonus. Prasidėjus šalnoms, į paruoštas lysves berkite morkų, salotų, krapų, špinatų, salierų sėklas. Įsidėmėkite: šiuo metu yra blogesnės daržovių dygimo sąlygos, dalis sėklų nesudygsta, todėl jų reikia visu ketvirčiu daugiau. Pasėję apmulčiuokite 2 – 3 cm storio durpių sluoksniu.
Polietileno plėvele aptrauktuose šiltnamiuose, kuriuose daržovės prastai derėjo, buvo paplitusios augalų ligos, pakeiskite žemę. Žemės neimkite iš tų vietų, kuriose augo giminingos daržovės.
Sutvarkykite šiltnamių teritoriją. Būtinai surinkite nuo šiltnamių nuplėšytus polietileno plėvelės draiskalus, kad vėjas jų nenešiotų po visus sodus ir daržus. Didesnius plėvelės gabalus išdezinfekuokite kalio permanganato tirpalu – juos galite sujungti ir sutvirtinti (suklijuoti). Pavasarį daug kur prireiks įvairaus dydžio gabalų.
Pavasariniams daigams auginti pasiruoškite įvairių žemės mišinių. Apipilkite juos lapais, krūvas apdėkite eglišakėmis. Jau žiemos pabaigoje galėsite pasinaudoti tais žemės mišiniais. Sutvarkykite kompostų dėžes.
Dar ne vėlu sudeginti išpjaustytas vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, daržo atliekas.
Gėlyne. Gėlyne darbai eina į pabaigą. Svarbiausia nepamirškite laiku pridengti rožių. Nupurkštas 2 proc. nitrafeno tirpalu rožes žiemai reikia apkaupti žemėmis, o pradėjus šalti, pridengti eglių šakomis ar sausais medžių lapais. Stipriai nuaugusios rožės truputį apgenimos. Praktikuojamas ir sausas rožių dengimas, tam padaromi rėmai ir rožės pridengiamos ruberoidu, polietilenine plėvele, tačiau būtina palikti angas vėdinimui. Vijoklinės rožės suguldomos, apačioje padedama eglišakių ir keli lentgaliai, pagaliukai, o viršus pridengiamas eglių šakomis ir polietilenine plėvele, pritvirtinamas, galuose paliekamos angos.
Nepamirškite pridengti raganių ir retesnių spygliuočių formų, hortenzijų, sumedėjusių bijūnų. Lapkričio mėnesį gumbinių begonijų gumbai būna visai išdžiūvę, juos reikia sudėti į dėžutes, sluoksniuojant su smėliu. Į rūsį padėkite padžiovintus jurginų gumbus ir per žiemą laikykite 4 – 5 OC  temperatūroje.
Svogūninės gėlės: tulpės, narcizai, hiacintai, žydrės, krokai džiugina nuostabiais, kvapniais, įvairių spalvų ir formų žiedais dažniausiai anksti pavasarį, tačiau nesunku jas pražydinti ir žiemą, kada trūksta ryškių, džiaugsmingų spalvų. Tam lapkričio mėnesį šių gėlių svogūnus sodinkite į vazonėlius ar kitus indus. Sodinti reikia sekliau negu lauke į labai pralaidų substratą, geriausia į lygių dalių: kompostinės žemės, durpių, perlito ir smėlio mišinį arba durpės ir smėlio (4:1). Prieš sodinant svogūnus būtinai beicuokite. Pasodinus paviršių užpilkite 1-1,5 cm storio smėlio sluoksniu. Paskui perneškite į vėsią patalpą (2-5 laipsnių). Laistykite tiek, kad neperdžiūtų žemė. Tulpes, narcizus įnešus į šiltą, 16-18 laipsnių patalpą jos pražysta per 4, hiacintai – per 6 – 7 savaites.
Kambarines gėles laistykite saikingai, nes dauguma jų nustoja augti. Gėlės laikomos arčiau langų, nes dienos tamsios ir trumpos, augalai stokoja šviesos. Azalijos laikomos šviesioje patalpoje, laistomos kiekvieną dieną, purškiamos. Ciklamenus ir azalijas geriau laistyti iš apačios, pripilant vandens į padėklus. Žiemą vandens padėkle laikyti nereikia, jei po pusės valandos augalas vandens nesugeria, geriau jį išpilti. Ciklamenai geriau jaučiasi vėsesniame kambaryje. Žemę vazonuose reikia nuolat purenti. Kalijas reikia laistyti gausiai. Žydinčius augalus tręškite mineralinių trąšų mišiniu.
Bityne. Retkarčiais užsukite į bičių poilsiavietę, pasižiūrėkite, ar dienojanti saulė nekaitina bičių namelių, ar netrikdo jų ramybės. Nuo šiaurės – vakarų vyraujančių vėjų pastatykite skydus ir pridenkite eglišakėmis. Prieš laką pastatykite lentą ir tik po to iš šonų priglauskite eglišakes. Prie pridengtų lakų negali priskristi zylės ir nebedrumsčia bitelių ramybės.
Per sezoną susikaupė korių. Peržiūrėkite juos ir nuspręskite, kuriuos palikti kitiems metams, o kuriuos sulydyti į vašką. Pavasariui nepalikite korių su sumažėjusiomis akutėmis, pajuodusių – jie netinka lizdams plėsti. Sulydykite juos.
Prieš lydymą korius surūšiuokite pagal spalvą, nes nuo to priklauso vaško kokybė. Senus korius išmirkykite, pašalindami pasilikusią bičių duoną bei nešvarumus.
Nuo lotelių, korių rėmų rūpestingai nugraibykite pikį – labai vertingą bičių produktą.
Pasirūpinkite medžiagomis aviliams suremontuoti, sutaisykite bitininkystės inventorių.

Gamtos kalendorius

Lapų kritimas – tik vienas lapkričio bruožų. Kur kas labiau yra pajaučiama tyla ir ramybė, nes nurimo paukščių migracija, po savo žiemavietes išsiskirstė žvėrys.
Tačiau, kaip yra sakęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius, keliaujant gamtoje galima išvysti ne tik stirnų pulkelį ar išdidų briedį, lyg žemės grumstai pilkuojančias kurapkas bei tarp nukritusių lapų savą gyvenimą gyvenančius vabzdžius, bet ir pempių, dirvinių sėjikų, varnėnų, žąsų, pilkųjų garnių, laukių būrelius. Šiuos paskutinius paukščius paskui savo gentainius išgins tik žiema. Gimtinėje jie laikosi tol, kol yra nors kiek atviros žemės ir maisto.
Dar ir žydinčių augalų galima pamatyti! Šalnų nepakąstų žiedų galima surasti ne tik daržuose ir darželiuose, bet ir dirvose bei dirvonuose. Žiedelius nedažniems saulės spinduliams tiesia maža prie žemės prisiglaudusi paprastoji kraujažolė, dirvinis babramunis, dėmėtoji notrelė, raudonasis dobilas, trispalvė našlaitė, daržinė pienė, svėrė, daržinė žliūgė…
Ore savo mįslingus šokius dar šoka uodai, ant medžių kamienų ropoja blakės kareivėliai ir boružės.
Mėnuo, prasidėjęs ramybei nuteikiančiomis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis, baigiasi šv. Andrejaus (Andriaus) diena arba Saulės grįžtuvių laukimo pradžia. Tai pirmoji žiemos šventė.
Vidutinė mėnesio temperatūra yra 1-5 laipsniai šilumos. Žemiausia oro temperatūra –23,0 °C – buvo užfiksuota 1998 m. lapkričio 21 ir 22 d. Varėnoje. Aukščiausia – +18,5 °C – 1968 lapkričio 1-ąją Kybartuose.
Lapkritį lydi ir smarkus vėjas, lijundra, plikledis, šlapdriba, sniegas, pūgos. Per mėnesį vidutiniškai iškrinta 40 – 95 milimetrai kritulių. Dažniau lyja nei sninga, bet vidutiniškai pasitaiko 4 – 8 dienos su šlapdriba bei sniegu.
Dienos sparčiai trumpėja – mėnesio pradžioje dienos ilgumas 9 val. 22 min., o pabaigoje – 7 val. 73 min.

Orų spėjimai

* Jei lapkritis šiurpus ir šaltas – reikia tikėtis derlingų ateinančių metų.
* Jei lapkritis šiltas – gruodis bus šaltas. Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.
* Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.
* Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus. Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.
* Sausas lapkritis sausą vasarą atneš.
* Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.
* Lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio tikras brolis.
* Jei lapkritis su sniegu, tai vasara su vaisiais ir šienu.
* Jeigu ant beržų dar liko daug nenukritusių lapų, pavasaris bus darganotas.