Kiekvienam dešimtmečiui – po dešimt ąžuoliukų

Tikriausiai būtų labai sunku, o gal ir visai neįmanoma nustatyti brandos metą spaudos leidiniui, nes kiekvienas lekia paskui jį, lyg paskui šešėlį, grąžinantį atgal ar liudijantį šiandienos gyvenimą, apie kurį po dviejų ar trijų dešimtmečių jau bus galima kalbėti su tokia pačia nostalgija, su kokia kalbame apie prabėgusį laiką.

dsc087115
Gruodžio 7 -ąją „Gyvenimui“ – septyniasdešimt. Nesvarstome, daug tai ar mažai, jaunystė tai ar branda, bet vis dėlto manome, kad tai ženkli data mūsų laikraščio istorijoje, verta atminimo simbolio. Kai pradėjome apie jį galvoti, prisiminėme medį. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad laikraštis spausdinamas ant popieriaus, o popieriui pagaminti reikia medžio. Be to, lietuvių tautos išmintis byloja apie tai, kad tas, kuris sodina medį, myli ne tik save, bet ir kitus. Tai vėlgi labai susišaukia su laikraščio misija – mylėti žmogų, ginti jį, padėti…
O ąžuoliukai dėl to, kad būtent jie mūsų mitologijoje žinomi, kaip patys stipriausi ir daugiausia geros energijos spinduliuojantys medžiai. Taip gimė „Gyvenimo“ giraitės idėja, kuriai pritarė miškininkai, ir kuri spalio 14 -ąją visus suvienijo ąžuoliukų sodinimo šventėje. Sakome šventėje, nes mums tai buvo tikrai šviesi, pranokusi lūkesčius, diena. Esame dėkingi Prienų miškų urėdijos, UAB „Strielčių lentpjūvė“ ir „Prienų butų ūkis“ žmonėms ir visiems „Gyvenimo“ skaitytojams, atsiliepusiems į paskelbtą žinutę laikraštyje ir atskubėjusiems į bičiulišką talką.Visi drauge ir pasodinome giraitę, įprasminančią Prienų rajono ir Birštono krašto žmonių gyvenimą, įvairiomis spalvomis atsispindintį ir „Gyvenimo“ laikraščio puslapiuose.

Rubrikoje Redakcijos skiltis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *