Tradicija, žadinanti atmintį

Iniciatyvų mugė „Bendruomeniškumas – pavyzdžiai, kuriais norisi dalintis…“

Saulėtą spalio 1 dieną Balbieriškio seniūnijos „Vidupio“ kaimų bendruomenė, vadovaujama iniciatyvaus pirmininko Alfonso Vitkausko, surengė jaudinančią tradicinę šventę, kurios metu 131 -ųjų gimimo metinių proga deramai pagerbtas kraštietis, tarpukario Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas Mykolas Krupavičius (1885 10 01 – 1970 12 04), kiti krašto šviesuoliai.

3-po-renginio
1-svente-pradeta-veliavu-pakelimuPrie Švč. Mergelės Marijos skulptūros moterys sukalbėjo Rožinį. Prie paminklo, skirto M. Krupavičiaus ir kraštietės pedagogės Danutės Zieniūtės atminimui, rikiavosi tautiniais drabužiais pasipuošę Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinukai, iškilūs kraštiečiai. Romas Kariniauskas, žalgiriečio Aido tėtis, įžiebė aukurą. Istoriko Rymanto Sidaravičiaus pažadintas sugaudžia M. Krupavičiaus garbei skirtas varpas. Skambėjo Tautiška giesmė. Lietuvos, ES ir „Vidupio“ bendruomenės vėliavas iškėlė nusipelnę kraštiečiai Romaldas Zabulionis, Donatas Baranauskas, Jonas Petraška.
Į padangę pakilo dešimtys gyvų balandžių, simbolizuojančių taiką bei ramybę. Sveikinimo žodį tarė A. Vitkauskas. Grakščiu šokiu susirinkusius pasveikino Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė Ramutė Švedienė).
Istorinę atmintį žadinančia, krikščioniškas vertybes puoselėjančia atributika papuoštoje salėje buvo aukojamos šv. Mišios už Mykolą Krupavičių, Lietuvą, „Vidupio“ bendruomenę. Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos klebonas Remigijus Veprauskas pamoksle pabrėžė, kad ne ginklai, o žmogaus dvasios turtai pasaulį daro gražesnį, žmogų – laimingesnį.
Istorikas R. Sidaravičius žiūrovus nukėlė į virtualią erdvę, kurioje ryškiai spindi M. Krupavičiaus credo: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą – kaip pats save, o Tėvynę už save labiau.“ Jo 1922 metais parengta žemės reforma demokratiškumu stebina Europą, o kaimo žmonės prieš šį ministrą klaupėsi, už suteiktą žemę rankas bučiavo. Tad labai taikliai ministro reformos rezultatus ir valstiečių nuotaikas jam skirtomis eilėmis apibūdino poetė Emilija Krušinienė: „Suklestėjo ir pražydo kaimas / Lietuva pakilo iš vargų. / Žvelgė ateitin su viltimi, be baimės, / Meldė laimės jai tautos sūnus.“ Prisiminimais apie garbų politiką pasidalino Pažėrų parapijos klebonas Kazimieras Skučas.
Paprašius lektorių palyginti anų ir šių dienų žemės reformą, jis sakė: „Reforma vykdoma jau 26 metus, bet… dar nebaigta, o padarinius visi jaučiame…“
Suskambo Arūno Masionio valdomo akordeono garsai, nuvilnijo „Vidupio“ ansamblio, vadovaujamo Birutės Žėkienės, dainos, smuiką pravirkdė Alytaus muzikos mokyklos mokinys Žilvinas Grigonis.
Renginio vedėja Dalia Kazlauskienė pristatė tris naujų knygų autorius: E. Krušinienę, Scholastiką Kavaliauskienę ir kraštietį Romaldą Zabulionį.
Emilija Krušinienė knygoje „Gyvenimas lyg upė“ prisimena vietos Dzūkijos šviesuolį Vytautą Nedzinską, karą, sunkų pokarį, reiškia meilę Tėvynei, liūdi dėl išnykusios tėviškės…
S.Kavaliauskienės bendrame kūrybos aruode naujoji knyga yra dvidešimtoji, o eilėraščių suaugusiems – devintoji. Knygoje „Sidabriniais voratinklių tiltais“ autorė išreiškia tikėjimą Tėvyne, prisimena išėjusiuosius, žavisi nuostabia Lietuvos gamta, išryškina žodžio galią. Anot poetės, žodis labai galingas – jo sparnai priglaudžia, nuramina. Tačiau žodis kartais net karalių išverčia iš sosto, sunkiai sugriaunamą sieną tarp žmonių pastato.
R. Zabulionio apsakymų rinktinėje „Ką žaltys pasakė?“ sudėti jo paties ir giminių prisiminimai, pateikti apsakymų ar novelių forma ir pagražinti aukštaitiškais posakiais.
Daug pagarbos žodžių apie M. Krupavičių pasakyta ir prie kavos puodelio. Tik lieka nebylus klausimas – ką istorija pasakys apie XXI a. žemės ūkio politiką.
Renginio metu prie įvairiomis spalvomis pleškančių jurginų gyvatvorės puikavosi ūkininko Sigito Karaliaus iš Pivašiūnų seniūnijos, Žemaitėlių kaimo, atvežta dekoratyvinių vištų paroda. Vaikai ir suaugusieji kalbino Kinijos šilkasparnius, Turkijos sultones, JAV vandotus ir kitas puošnias višteles.
Bronislava Tamulynienė

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *