Darbai spalio mėnesį

Darže. Spalio pradžioje baikite kasti burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Mėnesio pabaigoje nukasame vėlyvąsias daržoves: salierus, pastarnokus, petražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griežčius. Dalį pastarnokų ir gelteklių galima palikti lysvėje iki pavasario, tik reikia juos apmulčiuoti.
Neskubėkite nuimti kopūstų. Jie nebijo šalnų ir auga visą spalį. Norint kopūstų gūžes išlaikyti iki pavasario, raukite su šaknimis, iki šalčių laikykite lauke, o vėliau sudėkite rūsyje ant lentynos viena eile arba pakabinkite. Porams taip pat nebaisus šaltukas – nurauti reikėtų, jei prognozuojamas stiprus atšalimas (žemiau -15 laipsnių C).
Iki mėnesio vidurio pasodinkite žieminių česnakų, šiek tiek svogūnų sėjinukų – anksti pavasarį turėsite laiškų.
Išvalykite šiltnamius, išraukite ir sunaikinkite likusius augalus, piktžoles, išdezinfekuokite rėmus, perkaskite žemę.
Kad pavasarį galėtume anksčiau imti ankstyvųjų daržovių derlių, prieš pat užšąlant dirvai, sėkite petražoles, krapus, salotas, morkas, špinatus. Prieš sėją lysves paruoškime aukštesnėje dirvos vietoje, iš anksto išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas pridenkime durpėmis arba lengvomis žemėmis. Į vazonėlius pasodinkite prieskoninių augalų, laikykite ant palangės, nepamirškite palaistyti ir visą žiemą turėsite prieskonių.
Sode. Spaly ypač daug darbų sode. Būtina ruoštis žiemai. Laiku nuskinkite žieminių veislių obuolius, tuomet vaismedžiai suspės iki žiemos sukaupti atsarginių maisto medžiagų ir nenušals. Vaisius sandėliuojame švariame ir gerai vėdinamame rūsyje, kur santykinis oro drėgnis turi būti 90-95 proc., optimali temperatūra yra 2-4 laipsniai. Nuolat tikrinkite laikomus vaisius, išrinkite pradėjusius gesti. Po vaisių skynimo giliai supurenkite pomedžius ir kartu įterpkite kompleksines fosforo ir kalio trąšas. Surinkite nuo žemės supuvusius vaisius, nugrėbkite nukritusius lapus – visa tai yra ligų židiniai.
Kad vaismedžiai ateinančiais metais būtų sveikesni, po derliaus nuėmimo, lapams krintant, medžius nupurkškite 7 proc. karbamido ir 1- 2 proc. vario sulfato tirpalu. 10 proc. karbamido tirpalu apipurkškite ir po medžiais nukritusius lapus. Nupurškus šiuo tirpalu, sunaikinama didelė dalis ligų sukėlėjų ir kenkėjų bei jų kiaušinėlių. Nupurkštus lapus kompostuokite, dalį lapų galite palikti mulčiui. Iki spalio vidurio – pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius sode. Įsigykite sveikus sodinukus, be lapų, žiūrėkite, kad nebūtų pavytę – susiraukšlijusi jų odelė.
Kaulavaisių – trešnių, vyšnių, slyvų, persikų ir abrikosų – nepatartina sodinti rudenį, nes jie dažniausiai per žiemą pašąla ar visiškai nušąla.
Apžiūrėkite tvoras, sutaisykite joje atsiradusias skyles. Naikinkite graužikus, išdėliokite užnuodytus masalus. Atsivežkite mėšlo. Dalį sukompostuokite. Pradėjus šalti, turėkite mėšlo ir vaismedžių pomedžiams apdėti. Pasitaikius besniegei žiemai, mažiau nuo šalčių nukentės jų šaknys.
Po pirmųjų šalnų balinami vaismedžių kamienai. Tai apsaugo nuo staigios temperatūrų kaitos per atlydžius.
Gėlyne. Spalio pradžioje, nukritus lapams, sodinkite įvairius dekoratyvius lapuočius. Jei dirva mažiau derlinga, į duobes įmaišykite komposto. Geriausias laikas sodinti tulpes – antroje spalio pusėje, kai dirvos temperatūra atvėsta iki 5 laipsnių. Tulpių svogūnus sodinkite 10 cm gyliu, jei dirva sunki – 8 cm. Atstumus tarp eilių paliekame 20 cm, eilėse tarp augalų – 10 cm. Grupėmis sodiname 12×12 cm atstumu. Sodinkite tik sveikus svogūnus, nepažeistus ligų ir kenkėjų.
Kad žolė vejoje geriau žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjaukite, nugrėbkite, išraukite piktžoles. Pradėjus kristi lapams, juos nugrėbstome mažiausiai kas 2-3 dienas. Gėlėms auginti labai reikalinga lapinė ir velėninė žemė. Sugrėbtus lapus kompostuokite su durpėmis ir mėšlu specialiai iškastose tranšėjose arba sudėkite į krūvas, kurias pavasarį apsodinsite vijokliniais žoliniais augalais.
Jei žemė sausa, paliekite daugiametes gėles, krūmus ir medžius, tada jie geriau žiemos. Mėnesio pabaigoje, atvėsus orams, prieš įšąlant žemei, apdengiame rožes, prieš tai jas apgenėjus ir nuskynus lapus. Rožių negalima genėti per anksti – rugsėjo mėnesį, nes dalis krūmelių atsprogsta, išauga nauji ūgliukai, kurie nespėja pasiruošti žiemai. Arbatinių – hibridinių (stambiažiedžių), floribundinių (daugiažiedžių) rožių krūmelius, priklausomai nuo sumedėjimo, genime silpniau ar stipriau. Kamienines rožes apkerpame, paliekant tik apie 30 cm karūnas virš skiepijimo vietos. Parko rožių iškarpome tik senus, ligotus ir kreivus stiebus. Vijoklinių rožių šakų netrumpiname, nes jos žydi ant antramečių ūglių, pašaliname tik nereikalingas šakas. Miniatiūrinių rožių trečdaliu patrumpiname nesumedėjusius stiebų galiukus. Besidriekiančių rožių genėti nereikia, patrumpinkite tik ūglių galiukus.
Bityne. Spalis bitininkams – pasiruošimo žiemai metas. Darbų, nuo kurių pavasarį priklausys situacija aviliuose, nestinga.
Spalio mėnesį bičių lizduose jau nebėra perų. Jei dar yra bitininkų, nepagydžiusių bičių nuo varozės, reikia suskubti jas gydyti Mitaku ar ekologišku preparatu BeeVital.
Jei spalis šiltas, reikėtų neskubėti išimti Varostop juostelių, įdėtų prieš mėnesį, dar kurį laiką jas palaikyti, nes intensyviai skraidydamos bitės gali parsinešti varozes erkių.
Jei maitindami bites susiaurinome lakas, jas reikia padidinti, kad vienam koriui būtų apie 2 centimetrus.
Ant lakų uždėkime groteles, kad į avilius neįlįstų pelės. Prieš tai patikrinkime, ar jos jau neapsigyveno. Šonines avilių kamšas uždėti dar anksti.
Sandėliuose rūšiuojame korius. Šviesius, lygiai pasiūtus, be traninių akelių korius paliekame kitų metų bitininkavimo sezonui. Visus tamsius išbrokuojame, iš  jų lydome vašką. Tuos korius, kuriuose yra bičių duonelės, atrenkame. Duonelę išpjaustome ir vežame iškulti.

Gamtos kalendorius

Ryškiomis rudeniškomis spalvomis džiuginantis spalis – pasiruošimo šalčiams laikotarpis. Šio mėnesio vidutinė oro temperatūra – 6-8 laipsniai šilumos. Yra pasitaikę ir labai šiltų dienų, kai temperatūra buvo pakilusi iki 23-26 laipsnių šilumos. Buvę ir šalčių, net iki 20 laipsnių.
Neatskiriamos mėnesio palydovės – šalnos, nuauksinančios klevus, beržus, uosius… Nepraleiskime progos gamtoje pasigėrėti spalvų šėlsmu, po kojomis šiurenant margaspalvių lapų pusnims. Ypač saulėtą dieną. Tačiau saulė spalį džiugina tik 100 – 110 valandų, kai birželį – net 250 – 270. Ir naktis jau ilgesnė už dieną, todėl saulė pernelyg neprišildo.
Spalis priskiriamas prie drėgnesnių mėnesių. Vidutiniškai per mėnesį iškrinta 45-90 milimetrų kritulių, kurie kitokie nei vasarą – smulkesni, įkyresni, trunka ilgiau. Dažniausiai tai lietus, bet pasitaiko ir šlapdribos.
Spalio pradžia, o kartais net ir pabaiga, neretai nudžiugina ir gražių, šiltų, ramių orų savaite. Tas laikotarpis vadinamas bobų vasara. Meteorologai paaiškina, kad tokius orus lemia po atšalimo iš Atlanto vandenyno atslinkęs anticiklonas. Tuomet temperatūra dieną gali pakilti iki + 20 °C, o rytais neišvengiama rasos arba net šerkšno. Vienas būdingiausių bobų vasaros požymių – neįprastai šiltos naktys ir skraidantys voratinkliai. Gal dėl to Čekijoje šis laikotarpis ir vadinamas voratinklių vasara.
Spalio mėnuo – tinkamas metas atjauninti sodą arba naują užveisti. Prieš sodinant pravartu į mėnulį pasižvalgyti. Vaisinius medelius reikia sodinti esant jaunam mėnuliui, tuomet greitai duos derliaus. Seniau sakydavo, kad obuolių derlių galima pagausinti į sodinamo medžio šaknų tarpus įdėjus po akmenuką. Gerai, jei obelaites ir kriaušaites vyras su žmona kartu sodina. Tada vaismedžiai netuščiai žydės, bus labai derlūs. Jaunas mėnulis nepalankus vyšnioms sodinti – nors jos gausiai žydės, tačiau vaisių nemegs. Todėl senolių išmintis pataria parinkti priešpilnio metą.

Orų spėjimai

* Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
* Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
* Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
* Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.
* Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
* Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – platūs.
* Atsigėrusi karvė koją purto prieš šaltį.
* Griaustinis spalyje pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.
* Jei katė karstosi tvoromis, bus blogi orai.
* Katė saulėtą dieną guli ir murkia – lauk orų permainos.
* Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.
* Samanos žaliuoja – laukime šlapdribos.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *