Aplankėme piligrimystės vietas Lenkijoje

Birštono parapijos aktyvieji dalyviai rugsėjo 18-21 dienomis dalyvavo išvykoje į Lenkijos pietuose esančias piligrimystės vietas.

karaliskame-kieme

jono-pauliaus-ii-pastoracijos-centro-altoriusApsilankyti Krokuvoje daugelio lietuvių turistų svajonė ir tam tikra pareiga. Po 1386 m. Jogailos karūnavimo Lenkijos karaliumi, karališkasis Vavelis lietuviams svarbus ir kaip politinis, ir kaip sakralinis centras. Bendrų lenkų ir lietuvių valdovų rezidavimo vieta, kurioje vykdavusios iškilmės, vestuvės, karūnacijos. Sakralinė reikšmė yra ta, kad Vavelio katedroje palaidoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovai: Jogaila, Kazimieras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Vladislovas IV Vaza (pasirašė Birštono parapijos steigimo aktą). Šioje katedroje palaidotas lenkiškai rašęs, bet Lietuvą savo tėvyne vadinęs poetas Adomas Mickevičius, 1794 m. sukilimo vadas Tadas Kosciuška. Šioje Lenkijos šventovėje ilsisi ir Lenkijos globėjo šv. Stanislovo, kunigo, nužudyto XI amžiuje, palaikai, šv. Jono Pauliaus II kraujo relikvija, Jogailos žmonos šv. Jadvygos kūnas. Lietuvos ir Lenkijos valdovų sarkofagai žavi ne vien brangių mums žmonių atmintimi, bet ir įspūdingu meniniu sprendimu bei marmuro grožiu.

Pasimeldę prie šv. Jadvygos kapo ir Viešpaties Eucharistijoje adoracijos koplyčioje, tęsėme išvykąVavelio dvaro kiemo ir Krokuvos senamiesčio link, kuris yra tarsi muziejus po atviru dangumi. Centrinė miesto dalis yra įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Sužinojome, kad Krokuvoje šiuo metu veikia 130 bažnyčių, dvi dešimtys bažnyčių buvo sugriauta Austrijos okupacijos metu XIX a. Vaikščiodami senamiestyje stebėjomės Turgaus aikštės dydžiu. Paaiškėjo, kad tai didžiausia viduramžių aikštė visoje Europoje. Šioje centrinėje aikštėje įsikūrusios Šv. Barboros, Šv. Adalberto bažnyčios ir Švč. Marijos bazilika. Turgaus aikštės puošmeną Šv. Marijos baziliką – puošia 80 m aukščio bokštas. Pastatyta XIII amžiuje, atstatyta po šimtmečio. Kas valandą iš bokšto pasigirsta trimito garsas, kuris atkartoja XIII amžiuje skambėjusią trimito melodiją. Tuomet trimitininkas garsu norėjo perspėti gyventojus dėl mongolų užpuolimo, tačiau tuo pačiu tapo pirmąja užpuolimo auka. Šiandien skambanti melodija kiekvieną kartą nutrūksta toje pačioje vietoje.

Lankydami Krokuvos universiteto kiemelius, grožėjomės jaukumu ir viduramžių užmoju. Aukštoji akademija buvo įsteigta 1364 metais Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo, Aldonos Gediminaitės vyro. Nuo XIX a. pradžios ši mokslo įstaiga nešioja Jogailos vardą. Lenkijos – Lietuvos karalius Jogaila perorganizavo senąją akademiją, įkurdamas teologijos fakultetą. Anot gidės, būtent Jogailos žmona šv. Jadvyga įžvelgė poreikį ruošti dvasininkus Lietuvai Krokuvoje, mokyti Lietuvos bajorų vaikus, kitų visuomenės sluoksnių atstovus. XV amžiuje į teologijos fakulteto kiemą moterims buvo draudžiama įžengti, tačiau šiandien seniai pamirštas draudimas liko tik istorijos puslapiams. Pasauliečiai, ir vyrai, ir moterys turi lygias galimybes rinktis teologijos studijas. Šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų buvo gera pamatyti universiteto sieną puošiantį lietuvišką Vytį, kuris liudija apie Lietuvos valdovų fundacijas universitetui.
Iš Krokuvos universiteto perėjome prie šv. Jono Pauliaus II rezidencijos Krokuvoje, kur jis gyveno.

prie-vavelioAplankę istorinį senamiestį, nuvažiavome iki garsiųjų Veličkos druskų kasyklų, kurios nutolusios tik 10 kilometrų nuo Krokuvos centro. Tai vienas įdomiausių ir populiariausių turistų lankomų objektų. Jis taip pat įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą. Su gidu nusileidome į 135 metrų gylį. Didžiausiame pasaulyje kalnakasybos muziejuje keliavome ilgais druskingais koridoriais, stebėjomės koks tai pavojingas ir kiek fizinės ištvermės reikalaujantis darbas. Eidami nuo koplyčios prie koplyčios, lankydami, požeminius ežerus, stebėjomės iš druskos sukurtomis skulptūromis. Sužinojome, kad kasyklose darbo pamaina trukdavo 7 valandas. Visada darbas buvo pradedamas ir baigiamas malda. Koplyčiųvisoje požeminėje teritorijoje yra apie 40. Nukeliavę apie tris kilometrus, pasiekėme bažnyčią, kurioje tuo metu lankėsi vyrų choras iš Norvegijos. Jų atliekama sakralinė muzika ir puiki akustika tarsi pakėlė mus iš požemių mintimis į amžinąjį Jeruzalės miestą. Bažnyčioje sekmadieniais vyksta pamaldos, joje populiaru priimti Santuokos sakramentą.

Kitą dieną vykome pagerbti Lagevnykų šventovėje šv. Faustinos Kowalskos kapo, kuris ilsisi Gailestingojo Jėzaus koplyčioje, mažame balto marmuro karstelyje. Šalia stove pagerbimui skirtos šv. Faustinos relikvijos. Trumpai pasimeldę ir paprašę globos, nukeliavome įspūdingo dydžio Šv. Jono Pauliaus II pastoracijos centrą, kurio interjerą puošia žymaus dailininko Ivano Rupniko mozaikos biblijinėmis temomis. Modernus altorius, tabernakulis, įstabiai suprojektuota erdvė padeda pajusti Dievo visagalybę ir šviesą. Iš čia buvo sunku išeiti, norėjosi kuo ilgiau būti ir mintyse dėkoti. Bet mūsų laukė kelionė į Vadovicų bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas ir sutvirtintas šv. Jonas Paulius II, šalia stovi gimtasis Voitylų namas.

Būnant Lenkijos pietuose ir lankantis rugsėjo mėnesį, privalu aplankyti žydų, lietuvių, švedų, norvegų, čigonų ir kitų tautybių genocido vietą Osvencimo miestelyje. Nuo Krokuvos nutolusi per 50 kilometrų Aušvico koncentracijos stovykla tapo didžiausia nacistinės Vokietijos naikinimo stovykla. Manoma, kad iš viso čia buvo nužudyta per 1 milijoną šimtą tūkstančių žmonių, kurių dauguma buvo jauni. Tai gausiai lankomas muziejus, per metus sulaukiantis apie 700 tūkstančių žmonių. Čia rodomi įvairūs pasmerktųjų daiktai, mirties dujomis kameros, krematoriumai, kamera, kurioje kalėjo šv. Maksimiljonas Kolbė, 1943 m.savo noru pasisiūlęs mirti vietoje kito kalinio, šeimos tėvo. Labiausiai sukrečiantis vaizdas yra kalnai nužudytų žmonių plaukų, kurių čia eksponuojama beveik dvi tonos. Čia užgesusių žmonių gyvenimo įrodymai šiandien skatina mus suvokti nežmoniškai platų žudymo mastelį. Dar labiau krūpteli, kai sužinai, kad naciai kruopščiai slėpė nusikaltimo žmonijai pėdsakus, sudegintų kalinių pelenus išberdami į šalia tekančią upę. Gidė Gražina pasakojo, kad dėl šios priežasties yra itin sudėtinga pagerbti žuvusiųjų atminimą. Vietai, kurioje uždegamos žvakutės, padedama gėlių, meldžiamasi už mirusius, pasirinkta kalinių šaudymo siena. Nuo 2007 m. visa Aušvico koncentracijos stovykla paskelbta UNESCO Pasaulio paveldu.

krokuvoje-vavelyjePaskutinės kelionės dienos ankstus rytas buvo skirtas pasimelsti prie stebuklais garsėjančio nuo XIV amžiaus Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo. Jis atidengiamas iškilmingai kiekvienos dienos šeštą valandą ryto, skambant būgnams ir trimitams. Šis reginys kupinas pagarbos. Po to seka šv. Mišios. Baziliką ir stebuklingojo paveikslo koplyčią prižiūri vienuoliai Paulinai. Jie taip pat vadovauja Jasna Gora radijui. Šalia veikia bažnytinis muziejus. Piligriminėms grupėms apsistoti šalia bažnyčios pastatytas viešbutis. Nupasakoti keliais sakiniais tą bazilikos ir koplyčioje esančio paveikslo grožį sudėtinga. Jį reikia pajusti nuvykus. Visiems, ieškantiems gilesnio ryšio su Kūrėju, rekomenduojame išvykti iš savo komforto zonos ir leisti į kelionę – fizine ir tikėjimo prasme.
Roma Zajančkauskeinė
Nijolės Jakimonienės nuotraukos

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *