Baigiantis vasarai birštoniečius ir kurorte poilsiaujančius pakvietėme į paskutinius projekto vakarus. Rugpjūčio 25 dieną prisiminėme išskirtinę asmenybę, vieną iškiliausių modernizmo autorių, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. 1911 m. gimęs Lietuvos viduryje (Kėdainių r.), Šetenių dvare, prie Nevėžio upės, jis visą gyvenimą nešiojosi širdyje Lietuvos peizažą, ir gimtinę vadino savo pradžia, kur išmoko keturių pasaulio šalių:
Žemai anapus medžių Upės šalis, anapus manęs ir sodybos
Miško šalis, dešinėje Šventosios Brastos šalis, kairėje –
Kalvės ir Kelto.
Vakaro metu rašytojo poezija, proza susiliejo ir tapo jo paties veidrodžiu. Net nesusipažinę su autoriumi galėjo pajusti pagrindines kūrybos natas: meilę ir ilgesį gimtinei, gamtai ir folklorui, emigracijos skausmą, daugiasluoksnę tapatybę, kurioje diskutuoja keli balsai vienu metu ir, kaip pats Česlovas Milošas sakęs, „privalome viltis, jog mus įkvėps gerosios, o ne blogosios dvasios“. Gerųjų dvasių dialogus vedė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, solistė Rita Preikšaitė perteikė poetišką prigimtį, o pianistės Šviesės Čepliauskaitės rankose tirpo gyvenimo spalvų ir gamtos, kuri jam tokia svarbi, muzika.
Originalūs režisūriniai sprendimai, ryškiausi kūrybos akcentai leido per vieną, įtemptą lyg styga, valandą pirmą kartą susižavėti, o gal jau antrą ar trečią kartą iš naujo pamilti išskirtinės poetinės minties rašytoją. Scenoje pažirę Lietuvos peizažų prisiminimai, mainydamiesi su emigracijos skausmo ir tėvynės ilgesio jausmais, žadino patriotiškumą, orumą, meilę savo kraštui. Kitaip ir negali būti, nes, kaip gražiai pastebėjo pats rašytojas, poeziją rašo ne ranka, o medžiai ir vandenys.
Birštono viešojoje bibliotekoje jūsų laukia Česlovo Milošo knygos. Jos laukia žmogaus, kuriam dovanos nepamirštamą kelionę Nobelio premijos laureato mintimis, prisiminimais. Česlovas Milošas garsus savo poezija, tačiau prozos gerbėjus užburs vaizdinga romano „Isos slėnis“ kalba, stebins temų įvairovė, filosofiniai klodai.
Rugpjūčio 30 d. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Marcelijaus Martinaičio kūrybos vakarą aktorius Egidijus Stancikas pradėjo asmeniškais prisiminimais apie poetą. Sakosi neplanavęs to pasakoti, bet tik atsistojęs prieš publiką pajunti, kas jai bus įdomu ir atlieps. Aktorius prisiminė, kaip, būdamas dar visai vaikas, dalyvavo rašytojo poezijos skaitymuose ir kad tas vakaras tapo lūžiu, paskatinusiu skaityti, domėtis literatūra. Aktorius priminė, kad šių metų balandžio 10 d. rašytojui būtų buvę 80 m., tačiau jo žemiškoji kelionė baigėsi prieš trejus metus, todėl prasminga apžvelgti keletą ryškiausių prisiminimų apie poetą. Juose akcentuojama, kad tai buvo šiluma ir ramybe spinduliuojanti asmenybė.
Poetas išleido dešimt eilėraščių rinkinių, o vakaro metu skambėjo charakteringiausi: „Poetas su juodu nimbu“, „Tau ačiū, Tėvyne“, „Tu mane atgaivink“, „Fragmentas“, „Sugalvok man vakarą su žiburiu“, „Prisiminimas (Serbenta)“, „Vieną kartą būsi man sekmadienis“ ir kt. Gilių atidūsėjimų sulaukė dainomis tapę eilėraščiai „Tu numegzk man, mama, kelią“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, pastarąjį palydėjo charizmatiškos akordeonistės Agnės Daučianskaitės atliekama dainos melodija. Žaismingai skaitytos ir vizite rašytojo kortele tapusios „Kukučio baladės“. Tai į daugiausia užsienio kalbų versta lietuvių poezijos knyga. Paradoksų, anekdotiškų, keistų ir fantastiškų nutikimų kupinos baladės ne tik kėlė šypseną, bet ir kvietė susimąstyti apie prieštaringą asmens ir pasaulio santykį.
Marcelijaus Martinaičio kūryba itin artima lietuvio širdžiai, nes joje gyva gamtos pajauta, gausu tautosakos motyvų. Ir nors jie stilizuoti, perteikti naujai, tačiau yra atpažįstami ir artimi. Sakoma, kad be tamsos vargiai įvertintume šviesos grožį. Taip ir Marcelijaus Martinaičio kūryba pulsuoja priešingų pradų derme:
viename namo gale jaunystė ir žydi sodai, kitame jau guli karstas, viskas nušienauta. Vakaro metu skambėję eilėraščiai išpildė gyvenimo pilnumo troškimą, kurį išgyventi galima tik suvokus priešybių harmoniją.
Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės remiamas, Birštono viešosios bibliotekos organizuojamas projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2016 m.“ baigėsi. Dėkojame mūsų partneriams: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, Birštono kultūros centrui, Nemajūnų bendruomenės santalkai, Birštono vienkiemio ir Siponių krašto bendruomenėms, laikraščiui „Gyvenimas“, biuro prekių ir paslaugų parduotuvei „Trintukas“ ir „Asmeniškai krautuvėlei“.
Džiaugiamės ir dėkojame savo klausytojams už tai, kad domisi literatūra, lankosi renginiuose. Ačiū už tai, kad ateinate, už laukimo jaudulį, jūsų plojimus, nuoširdžias šypsenas, už tai, kad šiltai priimate kiekvieną vakarą ir jo svečius.
Tikimės, kad ir kitą vasarą galėsime padovanoti jums įdomių literatūrinių susitikimų, o Birštono viešosios bibliotekos turtinga knygų kolekcija, kurioje sugulusios įstabiausios rašytojų mintys, įžvalgos, patirtys, prisiminimai, visuomet atvira jums ir laukia jūsų, mūsų skaitytojai, jau dabar.
Ledina Tamošiūnienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“