Ar atsilyginate gydytojams? Ar atsilygintumėt, jei tai būtų galima padaryti anonimiškai?

Interviu vienu klausimu

Anelė Žiobienė:
– Manau, kad atsilyginti galima, bet geriau ne pinigais, o gėlėmis ar kitomis dovanomis. Juk gydytojų atlyginimai nedideli, o mokytis turėjo ilgai. Jei būtų galimybė paaukoti ne asmeniškai gydytojui, bet visai gydymo įstaigai, tai, manau, būtų geriau, nes duoti tiesiai gydytojui nedrąsu.

Boleslov Malinovskij:
– Prieš kurį laiką teko gulėti ligoninėj, mačiau, kad palatos kaimynai neša gydytojams vokelius, bet aš neturiu įpročio duoti gydytojams pinigų. Manau, kad pats gydytojas pasirinko profesiją, už tai gauna atlyginimą, todėl papildomai mokėti nereikėtų. Kai aš dirbau savo darbą, man irgi niekas kyšių nedavė. Ir aš net nežinau, kaip reikėtų tuos pinigus pasiūlyti. Manau, kad duoda tie, kurie neturi, kur dėti pinigų. Juk gydytojas gydys ar operuos vis tiek taip, kaip sugeba, kaip pasiseks, netikiu, kad, davus pinigų, kas nors pasikeistų.

Vitalija Marazienė:
– Pinigų neduodu, nes ne tik neturiu atliekamų, bet, manau, kad ir negražu. Net nežinočiau, kaip paduoti. Neduočiau ir anonimiškai. Išeidama iš ligoninės esu davusi dėžutę saldainių. Kiekvienas gydytojas gauna atlyginimą ir to turėtų užtekti, juk kitų žmonių darbas nė kiek ne prastesnis, o jiems niekas net negalvoja „duoti“. Tai gal ir gaisrininkui, atskubėjusiam gesinti degančio namo, pirmiau reikėtų susimokėti?

Larisa Šaltienė:
– Jei žmogus gauna algą, jis turi atlikti savo pareigas be jokių papildomų užmokesčių. Esu kategoriška šiuo klausimu – gydytojams neduodu pinigų. Sutinku, kad slaugytojoms ir kitam aptarnaujančiam personalui už jų juodą darbą reikia atsilyginti. O gydytojas, nors ir yra atsakingas už gydymą, bet yra davęs priesaiką ir privalo sąžiningai atlikti savo pareigą. Anonimiškai taip pat nemokėčiau. Kodėl turėčiau? Tuomet prie kiekvieno iš mūsų darbo stalo turėtų atsirasti aukų dėžutė.

Ramūnas Kovas:
Jau kuris laikas gyvenu ir dirbu Anglijoje, todėl mažai susiduriu su Lietuvos medikais, bet, kai prireikia, kreipiuosi į pažįstamus arba susimoku. Lietuvoje visi nuo seno įpratę pirmiausia gydytojams susimokėti, o tik paskui dėstyti problemą. O gydytojai, kol „negauna į kišenę“, į tave net nežiūri. Juk, jei anesteziologui neduosi, tai gali ir neatsibusti po operacijos. Nors esu susidūręs ir su puikiais specialistais, ir su neimančiais kyšių gydytojais. Žinoma, geriausia nesirgti, nevartoti vaistų ir neiti pas gydytojus.

Onutė:
Retai, bet duodu gydytojams, pirmiausia todėl, kad su manim elgtųsi gražiai, kaip su žmogumi. Dabar raginama ne tiesiai gydytojams duoti, bet susimokėti į kasą. Kodėl aš turiu remti gydymo įstaigą, juk gydytojas nežinos, kad aš susimokėjau, o ir jam, vargu, ar kas nuo tos sumos atiteks. Kai duodi gydytojui, tai jis bent didesnį dėmesį parodo.

Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienė