Senjorų svetainė

DSCF5361

Neseniai prasmingą – devyniasdešimtmečio – sukaktį minėjęs Mykolas Kazlauskas iš Liciškėnų kaimo su jubiliejaus proga jį sveikinusiais svečiais pasidalino savo kūrybos eilėraščiais, atspindinčiais jo patirtis ir išgyvenimus.  Šiandien jais dalinamės ir su Jumis, mieli skaitytojai.

Emigranto ilgesys

Graži tu tėviške, kai sodai žydi,
Pasidabinus žiedlapiais baltais.
Graži, kaip pasaka motulės,
Kurią man sekė vakarais.

Čia protėvių numintas slenkstis
Ir šulinys su svirtimi sena.
Čia pirmus žodžius tart mane išmokė
Gražia lietuviška kalba.

Sakyk, motut, kodėl užgeso
Žarijos priepečkio dauboj,
Kodėl nevirpa kanklių stygos
Tėvynės ilgesio raudoj.

O kaip norėčiau sugrįžt dar kartą,
Suklupt ant aslos molinės šaltos
Ir ašarom aplaistyt žemę,
Ir nesiskirt daugiau nuo jos.
Sapne matau tą baltą sodą,
Motulę, stovinčią šalia,
Ir jos raukšlėtą graudų veidą,
Į kelią laiminant mane.
Menu tuos pilkapius smėlėtus,
Kuriais bėgiodavau basom,
Matau tas liepas šimtametes
Ir pievas, žvilgančias rasom.
O Dieve, leiski man sugrįžti,
Kur protėvių kapai.
Ir vakaro maldoj suklupus,
Užmigti tyliai, amžinai.
Ko mums nereikia

Nereikia mums šventų balvonų,
Nereik maskolių iš Rytų.
Mes esame tauta laisvų artojų
Ir kurkim ateitį savu protu.

Pakilk, brolau, gana klūpoti
Ir išmaldos prašyt visų.
Pažvelk aplink, kiek daug dirvonų,
Skubėk išart, kol dar gali.

Nereikia mums šventų brunonų,
Nereikia riterių piktų.
Jie nešė mums vergijos pančius
Prie mūsų Nemuno krantų.
Išrovė jie žalius miškus ir gojus,
Iškirto ąžuolus šventus
Ir užgesinę šventą ugnį
Įsakė garbinti naujus stabus.
Pakilk, brolau, gana klūpoti
Ir imki ginklą į rankas,
Išvyki svetimus engėjus
Iš mūs šalelės mylimos.

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Senjorų svetainė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *