Darbai rugsėjo mėnesį

Sode. Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. Nuo medžių nuskinkite ligotus vaisius ir tuoj pat sunaikinkite. Ant tokių vaisių ligos sukėlėjai vystosi toliau ir plinta.
Nuskynę obuolius, nuimkite atramas, kuriomis buvote parėmę šakas, o vaismedžius patręškite srutomis, mėšlu ar fosforo, kalio trąšomis. Apžiūrėkite vaismedžių žievę, surinkite ir sunaikinkite vaisgraužių vikšrus. Nugnybkite sparčiai augančių jaunų obelų ir kriaušių ūglius bei išpjaukite ligotas ir nusilpusias derančių vaismedžių šakas.
Metas kasti duobes medeliams sodinti. Obelims ir kriaušėms – 100 cm pločio ir 60 cm gylio. Slyvoms ir vyšnioms – 70 cm pločio ir 40 cm gylio. Uogakrūmiams – 50 cm pločio ir 35 cm gylio. Iškastą viršutinį žemės sluoksnį sumaišykite su perpuvusiu mėšlu arba su geru kompostu ir įberkite mineralinių trąšų.
Mėnesio pabaigoje iškasamos prilenktos, įsišaknijusios serbentų, agrastų, vynuogių ir dekoratyvinių krūmų atlankos.
Paskutinę rugsėjo dekadą kriaušes būtinai nupurkškite nuo žiedgraužio. Rugsėjo pabaigoje suaugę vabzdžiai deda kiaušinėlius į kriaušių pumpurus, o išsiritusios lervos juos sunaikina. Apie rugsėjo 20 d. purkškite metafoso preparatais, po 10 dienų pakartokite.
Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vis dar galima sodinti braškių daigus. Pasodintus daigus patręškite mineralinėmis trąšomis, berdami po 50 g/m2 mineralinių trąšų mišinio, mulčiuokite dabar ir pavasarį, kad uogos nepūtų. Geriausias mulčius – šiaudai.
Jei įtariate, kad braškyne yra žemuoginių erkučių, tai nuskynę uogas ir ruošdami braškyną purkškite jį metafosu, po savaitės pakartokite.
Mėnesio pradžioje išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite silpnai išaugusių viršūnes, supurenkite žemę.
Avietes geriausia sodinti rudenį, tačiau galima ir anksti pavasarį. Jauno augalo šaknys labai jautrios. Prieš sodindami pamerkite jas į vonelę su vandeniu. Negalima pažeisti ūglių akučių, nes iš jų augs šakelės, kurios kitais metais duos derlių. Atstumas tarp eilučių – 1,5 m, o tarp augalų – 0,5 m. Pasodinę palaistykite ir mulčiuokite. Avietes tręškite superfosfatu.
Šį mėnesį sodinkite ir persodinkite jaunus spygliuočius, nuo rugsėjo pabaigos nuolat laistykite.
Darže. Iki rugsėjo vidurio lengvose trąšiose žemėse galite pasisėti ridikėlių, špinatų – dar spės užaugti. Orams atvėsus pridenkite agroplėvele.
Mėnesio pradžioje dar pasisėkite krapų – 20 g žalių lapelių yra tiek vitamino C, kiek reikia suaugusiam žmogui. Krapai nebijo vėstančių orų, gerai auga. Kad sudygtų greičiau, tris paras pamirkykite vandenyje (nepamirškite kelis karus per dieną keisti vandenį).
Pradžioje mėnesio nulaužykite briuselio kopūstų viršūnes, kad sparčiau augtų ir bręstų gūželės, nuskabykite apatinius lapus. Patręškite rudens derliui auginamus žiedinius kopūstus. Gūžines salotas, kurios dar nesuformavo gūželių, uždenkite agroplėvele.
Nuimkite šalnoms jautrias daržoves. Cukinijos, patisonai, aguročiai ir kt. moliūginės daržovės prinoksta laikomos šiltoje patalpoje. Vaisius sandėliuokite taip, kad nesiliestų bei negautų saulės spindulių, vaiskočiais aukštyn.
Atšalus orams blogėja pomidorų skonis, dėl temperatūros ir drėgmės svyravimo vaisiai pradeda trūkinėti, pūti. Ilgiau nesupūs, jei sutrūkinėjusias vietas pabarstysite stambia druska. Prieš šalnas nuskinkite visus pomidorus. Nokinami pomidorai mažiau pus, jei nuskynę juos 30 min. pamirkysite 1 proc. kalio permanganato tirpale. Išėmę iš tirpalo nuplaukite švariu vandeniu ir nušluostykite.
Jei porus dar patręšite, jie gerokai paaugs. Kaskite krienų šaknis. Mėnesio viduryje pasodinkite česnakų skilteles.
Mokslininkai teigia, kad tinkamiausias laikas kasti bulves – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Nukastas bulves apdžiovinkite saulėje ar vėdinamoje patalpoje – nepuls šlapiasis puvinys, užgys grybelinių ligų padarytos žaizdos.
Kai pradeda gelsti rabarbarų lapai, laikas juos persodinti ir dauginti. Geriausiai tinka 2 – 4 metų rabarbarų šaknys, supjaustytos 3 – 4 cm gabalais. Kiekviena dalis turi turėti po 1 – 2 pumpurus. Iškastų šaknų ilgai negalima laikyti ore, sodinkite taip, kad šaknų pumpurai būtų 1 – 2 cm žemiau dirvos paviršiaus.
Kad žiemą turėtumėte šviežių petražolių, rugsėjo mėnesį sodinkite jas į vazonus. Tinka daržo ar smėlinga komposto žemė. Iki šalčių laikykite lauke arba inspektuose.
Kasant arba ariant dirvą įterpkite organines – mėšlą, pūdinių kompostai ir durpių kompostai – trąšas.
Nuėmę derlių, likusią laisvą daržo plotą užsėkite rugiais. Pavasarį apkasti jie ne tik praturtins dirvą maisto medžiagomis, bet ir apvalys ją nuo ligų.
Iš inspektų ir polietileninių šiltnamių pašalinkite visas daržovių liekanas ir dezinfekuokite cheminiais preparatais. Tai atlikite šiltą dieną, nes, esant žemesnei nei 12 ° C temperatūrai, kai kurie preparatai tampa neefektyvūs.
Gėlyne. Kero dalimis dar galite dalinti daugiamečių gėlių krūmelius ir juos persodinti. Ruošdami dirvą daugiametėms gėlėms, 1 m2 dirvos patręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – 200-300 g superfosfato bei 20-30 g kalio druskos.
Šį mėnesį sodinkite tulpes (paskutinę rugsėjo dekadą), narcizus, hiacintus ir krokus (mėnesio pradžioje). Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius, jei yra šakninių erkučių, 20 minučių pamirkykite 0.2-0.5 proc. chlorofose arba 5 min. karštame (50° C) vandenyje.
Persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąją, pastaroji sodinama rugpjūtį). Lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10-ąją.
Dauguma raganių dar žydi, jas gausiai laistykite, aplink kerus purenkite žemę, rinkite sėklas. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą sodinkite raganių sodinukus – iki žiemos jie spės įsišaknyti.
Šluotelinį flioksą, astilbes, monardas galima persodinti rugsėjo antroje pusėje. Persodinkite raktažoles, laumenes, smaliukes. Dirva turi būti išvalyta nuo piktžolių.
Mėnesio pabaigoje, saulėtą dieną, iškaskite kardelius, po pirmųjų šalnų – jurginus, gumbines begonijas. Jurginų, begonijų gumbai gerai laikosi sausose durpėse, vėsiame rūsyje.
Rugsėjo pradžioje kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatu) tręškite floribundines, krūmines rožes. Genėti nereikia.
Vasarojusias lauke kambarines gėles pratinkite prie patalpos sąlygų. Kad užmegztų žiedinius pumpurus, kalėdinius kaktusus dabar maždaug šešias savaites laikykite sausai, pusiau šešėlyje.
Bityne. Pasibaigus medunešiui, bitės ruošiasi žiemojimui. Nuimamos meduvės, paliekama tiek korių, kiek bičių šeima tirštai aptupia. Jei bičių šeimos lizdo centras nebuvo sudarytas iš šiais metais pasiūtų korių, tai reikia padaryti dabar. Geriausiai palikti šviesiai rudus korius, o šiais metais pasiūtus, kuriuose nebuvo perų, išimame, nes jie yra šalti ir žiemojimui netinka.
Gerai, jei lizde yra apie 10 kg medaus ir jauna bičių motinėlė. Jei šeimoje jos nėra, motinėlė duodama iš atsarginės šeimos. Jei šeima nedidelė, ji prijungiama prie kitos šeimos.
Rudenį svarbu priauginti daug jaunų bičių, kurios suspėtų apsiskraidyti. Nustatyta, kad stiprios šeimos 1 kg bičių žiemą sunaudoja maisto beveik perpus mažiau, palyginti su tokiu pat silpnos šeimos bičių skaičiumi.
Jeigu po medunešio aviliuose lieka nedidelės medaus atsargos, net ir jaunos motinėlės nustoja dėti kiaušinėlius. Gerai paskatinti bičių motinėlės dėjimą duodant vakarais po 200 g cukraus sirupo. Skatinamasis maitinimas naudingiausias iki rugsėjo 10 dienos. Vėlai išsiritusios bitės gali nespėti apsiskraidyti ir išsivalyti.
Iki rugsėjo 10 dienos bites geriausia pamaitinti ir pagydyti. Tyrimais nustatyta, kad bitės, gaunamą cukraus sirupą perdirbdamos į medų ir jį užakiuodamos, šiems darbams atlikti sunaudoja 20 proc. sirupo. Jį bitės supila į tuos tuščius korius, iš kurių išsirito perai. Sirupas bičių žiemos maistui tinka labiau negu medus, nes jame mažiau nesuvirškinamų medžiagų, tačiau juo geriausiai pakeisti apie trečdalį (apie 8 kg) maisto, nes bitės perdirbdamos sirupą „susidėvi“.
Kiekviename paliktame žiemojimui lizdo koryje turėtų būti ne mažiau kaip 2 kg maisto. Bičių negalima permaitinti: kai duodame per daug sirupo, jos užpila visus korius iki apačios, lizdas būna šaltas.
Pamaitinę bites, šiltą rugsėjo mėnesio dieną paskutinį kartą peržiūrime bičių šeimų lizdus. Bičių neaptūptus ir maisto neprineštus korius išimame. Jei jų neišimsime, bitės blogai žiemos, koriai supelys, o bičių neaptūptuose koriuose kristalizuosis maistas. Išimtus korius saugome nuo pelių ir vaško kandžių. Pastarosios nemėgsta skersvėjo, serenčių (tagečių), levandų, pelkinių gailių, acto esencijos kvapo.
Išsukę medų ir suformavę lizdus žiemai, nedelsdami gydykime bites nuo varozės erkių. Varostop juosteles lizduose laikome iki pusantro mėnesio. Juostelių per žiemą geriau nepalikti, nes nusilpsta bičių šeimos imuninė sistema, o varozės erkės tampa atsparesnės.Po gydymo reikia patikrinti bičių šeimų erkėtumą. Esant didesniam kaip 5 proc. erkėtumui, bites būtina gydyti pakartotinai.Gerai žiemoja, pavasarį gerai dirba, stiprėja tik fiziologiškai jaunos, nedirbusios, rudenį apsiskraidžiusios jaunos bitės.

Gamtos kalendorius

Rugsėjis atveria duris rudeniui. Tai – žiemkenčių sėjos ir linarūtės metas, dar barstantis savo dovanas: jau galima pariešutauti, nepaliauja dygę grybai. Giedriomis naktimis atkeliauja ir pirmosios šalnos, nepiktos, ne visa naikinančios, bet kandančios žiedus ir ūglius.
Dienos pradeda sparčiai trumpėti – mėnesio pradžioje dienos ilgumas – 13 val. 47 min., o spalį pasitinkanti diena – daugiau nei dviem valandomis trumpesnė.
Rugsėjis buvo vadinamas viržių, rujos, dagos, paukštlėkio, šilinio, rugio, sėjos vardais. Profesorė Eugenija Šimkūnaitė rugsėjį vadino voverės ir šermukšnio vardais. Lietuvių tautosakoje voverė – meilės ir piršlybų simbolis. Sakoma, kad po lygiadienio, kai dienos pradeda trumpėti, pradeda karaliauti velniai. Nuo jų apsiginti padeda šermukšninė lazda. Kai dievas Perkūnas rinkosi sau medžius, šermukšnį pasirinko antruoju – tuoj po ąžuolo. Senovės lietuviai tikėjo, kad šermukšniuose gyvena kalvių dvasios. Velniai bijo šermukšnio, o žmonės jį myli, jo karoliukais dabinasi. Kas gimė po šermukšnio ženklu, tas margam pasauly neprapuls, priešingai, kaip šermukšnis baltai, tyrai ir viliojamai sužydės, raudonais vaisiais pasipuoš.
Rugsėjo 22 – 23d. diena susilygina su naktimi. Seniau ši diena buvo laikoma švente – būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žiemininkui ir jam aukojami gyvuliai. Dažnai tai būdavo ožys. Kai kuriuose kraštuose ši tradicija atgaivinta. Tik, užuot aukojus dievams gyvus gyvulius, simboliškai deginamas šiaudinis ožys.

Orų spėjimai

• Koks oras per Šilines (09 08) – toks bus ir visas keturias savaites.
• Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.
• Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.
• Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
• Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.
• Jei putinas, šermukšnis pilnas uogų, o ant lazdynų – daug riešutų, ruduo bus šlapias, žiema šalta.
• Jei bruknės antrą kartą žydi, bus gražus ruduo.
• Paukščiai skuba išskristi – lauk ankstyvos žiemos.
• Jei gervės išskrenda iki Mykolinių (09 29), šv. Kalėdos bus šiltos.
• Jeigu gervės skrenda žemai – šilta žiema, jeigu aukštai – šalta.
• Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo.
• Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk darganų ir šalčių.
• Jei dar rugsėjį perkūnai braška, kitais metais sodai vaisiais traška.