Leonora Kalantienė (Prienai):
– Pilietiškumas – tai domėjimasis savo šalies istorija, kultūra, papročiais, tai – meilė savo kraštui, ypač kalbai, jos neteršimas svetimybėmis. Būti pilietiškam – tai būti sąžiningam, padoriam, dalyvauti rinkimuose ir įvairiose akcijose. Pilietiškumas – tai gyvenimas Lietuvoje.
Gimnazistas Jovydas Juocevičius (Prienai):
-Lietuva, Prienai. Šie žodžiai man visada buvo daugiau nei paprasti pavadinimai. Aš domiuosi Lietuvos istorija ir kuo daugiau domiuosi, kuo daugiau sužinau, tuo labiau ja žaviuosi. Juk Lietuva tokius sunkumus iškentėjo, tiek priespaudų atlaikė, ne kartą buvo ant išnykimo slenksčio, bet vis dėlto ji išliko.
Šių metų Lietuvos dainų šventėje man teko garbė nešti Prienų vėliavą, iš pradžių labai tuo nesidžiaugiau, galvojau, kad bus viena kančia vėliavą laikyti, bet kai apsivilkęs tautinius drabužius sudalyvavau iškilmingoje mūsų trispalvės pakėlimo ceremonijoje, Lietuvos miestų ir miestelių vėliavų parade, pajutau pasididžiavimą, garbę, kad atstovauju savo miestui – Prienams.
Nijolė Ivanovienė (Vyšniūnai):
-Man pilietiškumas – tai meilė Tėvynei Lietuvai. Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje gali pasijausti sava ir artima. Tai – vieta, kurioje aš užaugau, tai vieta, kur aš jaučiuosi kaip namuose. Tai mano namai, kurių aš nenorėčiau palikti. Lietuva man yra mano gimtasis Vyšniūnų kaimas Stakliškių seniūnijoje, kuriame gimiau, užaugau, sukūriau šeimą, gyvenu ir dirbu jau daug metų. Mano vaikai taip pat gyvena ir dirba Lietuvoje. Man ir mano šeimai Lietuva yra žodis, skleidžiantis šilumą ir meilę.
Gimnazistas Mantas Kalinkevičius (Jieznas):
– Pilietiškumą man nuo mažų dienų jau skiepijo mano tėvai ir seneliai. Jie norėjo, kad aš užaugčiau doras savo tėvynę gerbiantis pilietis. Pilietiškumas man yra toks dalykas, kai tu myli savo valstybę fiziškai, protiškai bei morališkai. Kai tu liūdi su ja, kai ji liūdi, ir džiaugies su ja, kai ji džiaugiasi. Gini jos garbę bei šlovę ir atstovauji savo Valstybei pasaulyje. Saugai ją dieną ir naktį. Ryte ir vakare. Stebi jos svarbiausius įvykius ir domiesi istorija bei garbinga praeitimi.
Manau, jau tuomet, kai valdė mūsų didieji kunigaikščiai Vytautas ir Gediminas, jie savo ainiams skiepijo meilę savo tėvynei ir pagarbą jai. Jie irgi ją mylėjo, saugojo ir norėjo, kad ji būtų laisva ir gyvuotų daug šimtų metų ir rašytų šimtus metų menančią savo istoriją.
Manau, mes, jaunoji karta, turime nulenkti galvas tiems žmonėms, kurie prisidėjo kurdami bei saugodami Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Manau, jei kviestų ginti Lietuvos valstybę, aš nedvejodamas sutikčiau ją ginti, nebijočiau ir žūti. Štai ką man reiškia pilietiškumas.
Danutė Mozūrienė (Prienai):
-Man pilietiškumas – gyvenimo kultūra. Tai – kelias į atsakomybę, kurti bendrą gėrį. Pilietiškumo atspindžiais tampa paprasčiausi žmogiški dalykai: pakantumas kitiems, elementarus mandagumas bei pagarba ne tik žmonėms, bet ir aplinkai, kurioje gyveni. Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas ir dora. Pilietiškumas – taip pat ir visuomeninės pareigos valstybei, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos žinojimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Pilietiškumas – tai daugiau įsipareigojimas prisiimti teises ir pareigas, rūpintis bendruomenės ateitimi, aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Būti pilietiškam – tai prisiimti daugiau pareigų, nei tą įpareigoja įstatymai, ir būti labiau aktyviam, nei pasyviam. Būti aktyviam piliečiui reiškia nekelti klausimo – kam man to reikia, man tai neįdomu, tegul kiti sprendžia ir pan., o tiesiogiai prisidėti prie bendruomenės gyvenimo kūrimo, keitimo ar tvarkymo.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“