„…galima ir takelį nusitiesti“

DSC05243 (Large)Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone užregistruota per 3 tūkstančius ūkių, 456 (apie 15 proc.) iš jų valdo jauni nei keturiasdešimties metų neturintys ūkininkai. Vienas iš jų – Ingavangio kaime kartu su žmona Ugne gyvenantis Žilvinas Galinis.

Gera gyventi ir Lietuvoje
Pirmą kartą pasikalbėti su Ugne ir Žilvinu Galiniais susėdome dar neprasidėjus javapjūtei. Po medumi kvepiančiomis liepomis bitučių dūzgimu papildytas pokalbis prasidėjo nuo temos apie emigraciją.
-Jei turi galvą ant pečių ir didelį norą, gera gyventi ir Lietuvoje, – įsitikinę Ugnė ir Žilvinas. – Minčių išvažiuoti į užsienį niekada nebuvo kilę. Pakeliauti – taip! Bet gyventi – ne!
Tai jie įrodo savo pavyzdžiu – šiuolaikiškai kuriasi prieš ketverius metus įsigytoje sodyboje, gražina aplinką, tarp darbų dar surasdami laiko ir pramogoms.
Žilvinas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete įgijo verslo informatikos bakalauro ir magistro laipsnius, Ugnė – Lietuvos sporto universitete baigė sportinės rekreacijos ir turizmo studijas. Abu – ne didmiesčių vaikai, todėl po studijų nepasirinko gyvenimo Kaune ar Vilniuje, o bendrą gyvenimą kurti pradėjo Žilvino tėtės gimtinėje Ingavangyje.
Nusipirko buvusio stambaus ūkininko Petro Janušausko sodybą, gaila, kad per pastaruosius metus nuomininkų „nugyventą“, ir ją pakeitė neatpažįstamai. Griovė, rovė, išvežė daugybę šiukšlių, kai kuriuos pastatus paremontavo ir paliko. Pasistatė naują namą, o pernai – ir didžiulį angarą, kuriame telpa ne tik technika, bet, prireikus, pilami ir grūdai. Kiemą puošia ir pravažiuojančių akis pamalonina kartu su apželdinimo specialistais sukurtas alpinariumas ir per akmenis tekantis dirbtinis upelis.
Ugnė po studijų kelerius metus dirbo Prienuose, vienos telekomunikacijų bendrovės salone. Dabar, kaip pati juokavo, yra savanoriška bedarbė, nes darbą paliko savo noru, nusprendusi, kad karjerai galimybių nėra, darbas nėra labai mielas širdžiai, nuolatinis bendravimas su klientais vargina. Tikisi susirasti darbą pagal specialybę, kur galėtų geriau save realizuoti.
Tarp daugybės įvairių Ugnės pomėgių, vienas – gan neįprastas: jau kelerius metus ji dalyvauja ilgų nuotolių bėgimo varžybose. Tiesa, kol kas varžosi ne maratonuose, bet kelių ar keliolikos kilometrų distancijose. Tad treniruojasi nuolat ir kai kurie kaimynai iki šiol negali atsistebėti, kad liauna mergina laisvalaikiu ne daržus ravi, o bėgioja po kaimą.

Dirbamos žemės plotų plėsti neketina
Žilvinas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš šešerius metus, perėmęs iš tėvo 28 ha žemės. Tačiau ūkininkavimo pradžiamokslį išėjo jau seniai – nuo vaikystės sukosi šalia ūkininkaujančio tėvo bei jo brolio. Ir ne tik stebėjo darbus, bet ir pats kuo galėjo padėjo. Matydamas, kad jiems neblogai sekasi, nepabūgo perimti ūkio ir imtis savarankiškos veiklos. Tiesa, dirba ne visiškai vienas – kooperuojasi su tėtės broliu Gintu.
-Vienas turime vienokios technikos, kitas – kitokios, tad, prireikus kokio padargo, toli ieškoti nereikia. Daug darbų atliekame kartu, – pasakojo jaunasis ūkininkas.
Šiuo metu Žilvinas dirba per 300 ha, iš kurių nuosava – tik trečdalis. Didžioji dalis (apie 200 ha) pasėlių – kviečiai, likusiuose plotuose augo rapsai (apie 60 ha) ir pupos.
Jaunasis ūkininkas ne kartą yra dalyvavęs modernizavimo projektuose ir pasinaudojęs ES parama įsigijo traktorių bei įvairios kitos technikos. Pasak Žilvino, parama yra gerai, tačiau, įgyvendinant projektus, reikia įvykdyti daugybę reikalavimų, todėl pastaruoju metu žvalgosi į užsienyje parduodamą nenaują techniką.
Žilvino manymu, 300 hektarų – optimalus žemės kiekis, kurį gali apdirbti vienas ūkininkas, pagalbininkus samdydamas tik per didžiuosius darbymečius. Tad plėsti savo valdų, bent jau kol kas, jaunasis ūkininkas neplanuoja. Viliasi, kad per kelerius metus dalis nuomojamos žemės taps nuosava.

DSC05240 (Large)Parduoda būsimą derlių
Vyresniųjų Galinių patirtis parodė, kad patikimiausia užsiimti grūdinių kultūrų auginimu.
-Vienais metais geriau uždera viena kultūra, kitais – kita, tačiau, jei išvengi škvalo ar kitų gamtos padarytų nuostolių, pelną gauni. Tuo labiau, kad sėjame jau laiko patikrintas javų rūšis, – pasakojo Žilvinas.
Kadangi grūdų supirkimo kainos svyruoja, todėl, anot jaunojo ūkininko, parduoti maksimalia kaina tolygu loterijoje laimėti milijoną. Juk vienais metais grūdai brangiausiai superkami pavasarį, kitais – vos nukūlus. O sandėliavimas ir džiovinimas taip pat reikalauja sąnaudų. Todėl dabar dažniausiai dėl pardavimo su pirkėjais jis sutaria javų dar prieš sėją ir didžiumą derliaus parduoda iš karto. Per pjūtį supirkėjai dažniausiai atvažiuoja vakarais ir iš karto išsiveža per dieną nukultus grūdus. Tam labai praverčia naujasis angaras, į kurį tiesiai iš laukų vežami grūdai.
Nors šiais metais ūkininkai skundžiasi, kad prasti orai neleidžia nuimti derliaus, Galinių laukuose pjūtis jau beveik baigta. Pasak Žilvino, kviečiai užderėjo neblogai, prikūlė maždaug po 6 tonas iš hektaro. Tik rapsų derlius labai menkas – vos 1,5 t/ha. Tam įtakos turėjo sausas pernykštis ruduo ir prasta žiema.
Dejuoti dėl to, kas pasisekė prasčiau, nėra kada.
-Terminai spaudžia, reikia ruoštis sėjai, – sako darbų verpete besisukantis jaunasis ūkininkas.

Ateities planuose – ir vaikai, ir moderni technika
Ugnė ir Žilvinas, kalbėdami apie gyvenimą kaime, neslėpė, kad jiems nepatinka daugelio požiūris, jog kaimas – prasigėręs, nes jie aplinkui mato ir daug pavyzdžių, kai jauni žmonės sėkmingai kuriasi, užsiima verslais. Juk ir kaimuose žmonės gražiai tvarkosi, o į tvartą nebūtinai reikia eiti per mėšlyną, galima ir takelį nusitiesti.
Patys jie gyvulių nelaiko ir neplanuoja to daryti. Teturi tik šunį Boblą. Ir daržo beveik nėra – tik kelios lysvės braškių ir šiltnamis, kuriame augina pomidorus, agurkus, paprikas. Ugnė juokavo, kad, nors Žilvinas dirba 300 ha žemės, daržui vietos nelieka.
Pasvajojus, kaip jie gyvens po dešimties metų, Žilvinas įsitikinęs, kad ir toliau sėkmingai dirbs žemę, tik technika bus modernesnė, aprūpinta navigacinėmis priemonėmis, mokslo pažangos dėka didesniam pelnui pasiekti reikės mažiau sąnaudų, o ūkininkų veiklai netrukdys vadinamosios „butelio kaklelio“ problemos – viskas bus sustyguota.
Prieš trejus metus susituokusi pora jau galvoja ir apie šeimos pagausėjimą – kambarys būsimiems Galiniukams jau paruoštas. O visa kita – Dievulio valioje.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *