„Gyvoji rožė“, žydinti Viešpaties Motinos sode

Gyvojo rozinio susirinkimo metu (Large)Pažvelgti į Rožinio maldą iš naujo paskatino vienos jaunos moters klausimas atlaiduose. Ji klausė, kas yra tas Gyvasis Rožinis.
Vyresnės kartos žmogus, tikėtina, girdėjo apie prieš II Pasaulinį karą Lietuvoje veikusias Gyvojo rožinio draugijas. Jas paprastai sudaro parapijoje maldą praktikuojančių 20 moterų ir vyrų, kurie kasdien meldžiasi bent po vieną rožinio maldos slėpinį. Žmogus, įstojęs į Gyvojo Rožinio draugiją, įsipareigoja kasdien apmąstyti vieną rožinio slėpinį, meldžiantis popiežiaus ir vyskupijos intencija. Kiekvienas grupelės narys, būdamas dvasiškoje vienybėje su 20 grupės narių, sudaro savo širdyje „gyvąją rožę“, žydinčią Viešpaties Motinos sode.
Rožinio maldą Gyvojo Rožinio draugijos narys kalba jam parankiu metu. Žinoma, jog nuo kasdienės maldos siela patiria laimės pojūtį, nes, apmąstydama Išganymo slėpinius, priartėja prie Gyvenimo šaltinio –  Gyvojo Dievo, kuris laukia mūsų atsigręžimo kantriai. Jis visada pasiruošęs mums padėti.
Pačia savo kilme ir istorija rožinio malda buvo sukurta su tikslu ginti tikėjimą. Todėl Rožinio draugijos grupelės yra tarsi maldos „kariauna“, kuri su Švč. M. Marijos užtarimu kovoja už Kristų. Šie žmonės gali nešti didžius maldos vaisius, prašyti Dievo suteikti ypatingas malones konkrečiam žmogui, už kurį meldžiamasi, ar už mistinį Kristaus Kūną – Bažnyčią. Rožinis – istoriškai sena malda, kuri „neišeina iš mados“ jau nuo XIII amžiaus, kai Pietų Prancūzijoje Švč. M. Marija apsireiškė šventajam Dominykui, nurodydama maldos būdą, padedantį jam ginti katalikų tikėjimą nuo Albingiečių skleidžiamų erezijų.
Maldinga praktika yra atkeliavusi iš tryliktojo amžiaus, tačiau Draugija, kuri vadinama  Gyvojo Rožinio, buvo įkurta 1826 m. gruodžio 8 d. Lijone, Prancūzijoje. Įkūrimas siejamas su palaimintąja Paulina Marija Jaricot. Oficialiai Bažnyčios patvirtinta 1832 m. sausio 27 d. Tuomet popiežiaus Grigaliaus XVI draugijos dangiškąja globėja paskyrė Šv. Filomeną bei suteikė kalbantiems draugijos nariams daug indulgencijų. Pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija Lurde ir Fatimoje taip pat išreiškė raginimą kalbėti Rožinį.
Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis Kaišiadorių vyskupijoje atkūrė draugiją 2008 07 01 laišku dėl Gyvojo rožinio maldos ir draugijos. Šią iniciatyvą paskatino Lietuvoje švenčiamas Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 -tųjų metinių Jubiliejus bei Kaišiadorių vyskupijoje minima Pivašiūnų Mergelės Marijos – Nuliūdusiųjų Paguodos stebuklingojo paveikslo vainikavimo 20-ties metų sukaktis. Buvo parengti ir patvirtinti Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos įstatai bei paskirtas vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kapelionas. Rožinio malda vyskupo laiške rekomenduojama sutuoktiniams. Ši malda stiprina šeimos narių meilės ryšius ir padeda siekti šventumo pašaukime šeimai.
Gyvojo Rožinio draugijos nariai kasmet vyksta į piligrimines keliones į Šiluvos, Pivašiūnų, Vilniaus Aušros vartų, Gailestingumo šventoves. Nepamirštami įspūdžiai lieka iš bendros  maldos Rožinio slėpinių kelyje Guronių kaime, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje.
Birštono parapijos Gyvojo Rožinio draugijos nariai kalba Rožinį bažnyčioje pirmąjį mėnesio sekmadienį prieš sumos šv. Mišias, dalyvauja Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos organizuojamose maldingose kelionėse ir suvažiavimuose.
Visus, norinčius kartu melstis, nuoširdžiai kviečiame tapti Gyvojo Rožinio draugijos nariais. Nelabai svarbu, koks jūsų amžius, kiekvienas žmogus gali save įpareigoti melstis. Ši draugija vienija atsakingus ir mylinčius artimą tikinčiuosius, nes sau pavyzdžiu turimas Nukryžiuotasis ir Evangelija. Intencijos pagrindas gali būti asmeninė intencija, tačiau prasmingiau save įpareigoti melstis už savo parapijos reikalus, už mums vadovaujančius savivaldybės vadovus ir sielovadininkus. Pabrėžiant įsipareigojimo melstis svarbą, Kaišiadorių vyskupijos draugijos kiekvienas narys meldžiasi, prašant malonės, kad (buvęs) Kaišiadorių vyskupijos ganytojas Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) būtų paskelbtas Palaimintuoju. Jo šventumo pripažinimo byla pristatyta Šventųjų skelbimo kongregacijai Vatikane.
Vyskupas J. Matulaitis steigimo  laiške ragino: „Mielieji, šiandien, kaip niekada, mums svarbu jungtis į maldos draugijas, nes tik taip galime kovoti su visur besiskverbiančiu susvetimėjimu ir gyvo krikščioniško tikėjimo praradimu. Prisiminkime Kristaus žodžius: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18,19-20).
Birštono dekanato Gyvojo rožinio draugijos ir kitų maldingų organizacijų vadovė – Daiva Valatkienė. Birštono parapijos GRD būrelių vadovės: Zita Kamarauskaitė, Roma Zajančkauskienė, Antanina Šestilienė. Kreiptis dėl dalyvavimo draugijos veikloje prašome asmeniškai arba telefonu: (8 319) 65 699.
Gera proga pamąstyti, kokį gerą darbą Gailestingumo metais aš padariau. Malda paremti, užtarti žmogų yra prasminga pagalba artimui. Mes dažnai prašome melstis už sunkiai sergantį ar kitokius sunkumus patiriantį žmogų. Tokiu būdu, net nepaprašius artimųjų maldos, žmogus sulaukia iš Dievo malonės, kuri tampa visų brangiausia gyvenimo patirtimi. Meilė Dievui mus ragina gailestingai artimo meilei.
Dr. Roma Zajančkauskienė, Birštono sakralinio muziejaus vadovė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook4Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje „Mums rūpi. Rūpinkimės kartu!“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *