Susitikome labiau su dvasios, nei luomo bajore…

DSCF5126 (Large)

Už padovanotą prasmingą pavakarę knygos autoriui ir atlikėjams dėkojo Siponių bendruomenės pirmininkė Vijolė Skorodumovienė, bibliotekos direktorės Alina Jaskūnienė ir sodybos šeimininkas Andrius Palionis.

Vienas iš Birštono viešosios bibliotekos jau šeštus metus vykdomo projekto „Po žvaigždėtu dangum“ renginių praėjusį penktadienį vyko Siponių dvaro sodyboje.

Kodėl būtent į dvarą šį kartą nuklysta su literatūriniais skaitymais? Bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės teigimu, pasirinkimą lėmė tai, kad laukė susitikimas su žymia rašytoja, kultūros ir visuomenės veikėja, ne tik luomo, bet ir dvasios bajore Gabriele Petkevičaite – Bite. Tad, kažin ar galima buvo rasti kitą labiau jaukesnę vietą susitikimui, nei atgimstanti senoji dvaro sodyba. Juo labiau, kad ir sodybos šeimininkas, Seimo narys Andrius Palionis džiaugėsi tuo, jog pildosi jo tėčio Juozo noras matyti šią sodybą atvirą kultūriniams ir bendruomenės renginiams.
Taip, sutapus organizatorių ir šeimininkų lūkesčiams, mes turėjome galimybę beveik autentiškoje aplinkoje atversti dar vieną, lig šiol nepažintą rašytojos gyvenimo knygos puslapį. Aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venclovas kartu su klarnetinininku Valdu Andriuškevičiumi pakvietė į poeto, eseisto ir vertėjo Petro Palilionio skaitytinės dramos „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ pristatymą. Knygos pradžioje nurodoma, kad tai – rašytojos, publicistės, visuomenės ir politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės ir buvusio jos augintinio, pedagogo Antano Kasperavičiaus gyvenimų sampynos pagal laiškus, rastus Pabuojų kaimo sodyboje. Iš Pabuojų, esančių Pasvalio rajone, kilęs ir pats autorius, tarp Bitės ir Palilionio tėviškės – tik septyni kilometrai. Tad jau nuo vaikystės poetas daug žinojo apie panytę (taip jo gimtajame krašte šaukė G.Petkevičaitę – Bitę, – aut. p.), o vėliau yra parašęs rašytojai skirtą ir eilėraščių ciklą „Vien likimo nusišypsojimas“. Kaip Petras Palilionis prisipažino siponiškiams, didi Bitės asmenybė jį seniai viliojo, todėl rasti laiškai buvo tiesiog lobis. O ir 2015 metais Puziniškio muziejuje už knygą „Metai Tamščiuko atokaitoj“ įteikta 27 -toji G.Petkevičiautės – Bitės premija jam yra labai svarbi.
Nors knyga pasirodė dar 2014 metais ir jau buvo keli jos pristatymai, bet, autoriaus manymu, tikroji skaitytinės dramos premjera vyko būtent čia, Siponyse. Jis taip pat nepamiršo pridurti, kad tai, kaip buvo perskaitytos ištraukos iš knygelės I ir IV dalių, buvo aktorių interpretacija. Aktoriai skaitė apie didžiadvasės Bitės vargelius ir jos dvigubą kuprą, apie jos kasdienius rūpesčius ir didelį skausmą dėl Lietuvos ateities, jos likimo. Palyginti gerai išsilaikiusiuose Antano Kasperavičiaus laiškuose – ir daug vertingos informacijos, daug faktų, detalių, padedančių dar geriau pažinti Gabrielę Petkevičaitę – Bitę – vieną iš didžių Lietuvos moterų. Ir pažinti per teatrą, per muziką…
Vakaras tikrai neprailgo, jis tęsėsi dar besidalijant patirtu įspūdžiu, bičiuliškai bendraujant Siponių bendruomenės nariams ir kitiems vakaro klausytojams.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *