Dviratininkas – ne kliūtis kelyje

Dviratis Lietuvoje dar netapo tokia populiaria transporto priemone, kokia yra kai kuriose Europos šalyse, tačiau ir mūsų gatvėse bei keliuose dviratininkų sparčiai daugėja, ypač šiltuoju metų sezonu. Dviratininkai skundžiasi prastais dviračių takais ir nekultūringais vairuotojais, tačiau kartais patys pamiršta, kad pagarba ir kitų eismo dalyvių poreikių supratimas turi būti abipusiai.

Trūksta dviračių takų

Lietuvoje yra nedaug miestų, kuriuose dviratininkai jiems skirtais takais gali nuvažiuoti kelis ar keliolika kilometrų. Puikūs dviratininkams skirti takai jungia Prienus su Birštonu. Tačiau prieniečiams, norintiems iki jų nuvažiuoti dviračiu, tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, nes mieste beveik nėra dviračiams skirtų takų, o ir eismas gan intensyvus. Pavyzdžiui, pabandykite saugiai nuvažiuoti iš Alksnių ar bet kurios kitos šalia esančios gatvės iki tilto. Leidžiantis nuo kalno teks važiuoti arba duobėtu šaligatviu, arba gatve, pro šalį lekiant sunkiasvoriams automobiliams.
Birštone dviratininkams yra palankesnės sąlygos jau vien dėl to, kad kurorte eismas nėra labai intensyvus. Nors mieste dviratininkams skirtų (pažymėtų) takų taip pat nėra daug.

Dauguma nelaimių – dėl neatsargumo ar aplaidumo

Nors dviratininkai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni eismo dalyviai, tačiau dar pasitaiko nemažai atvejų, kai jie nukenčia dėl savo pačių neatsargumo ar neatsakingumo. Statistikos duomenimis, pernai šalies keliuose žuvo 21 dviratininkas, dar 260 buvo sužeista.  Didžioji dalis nelaimių įvyko tamsiu paros metu.
Pasak VĮ „Kauno regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinieriaus Linarto Kiškio, važiuojant sutemus nelaimės rizika yra didesnė. Nepaisant to, dar ne visi dviratininkai imasi visų būtimų saugumo priemonių ir stengiasi būti matomi kelyje.
– Dažnas dviratininkas nepaiso reikalavimo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę bei važiuoti įjungtais žibintais, – sakė L.Kiškis.
Pasak ekspertų, prie nelaimių dažnai prisideda ir prasta vairuojamų dviračių techninė būklė, kuriai vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys. Saugios kelionės tikėtis neverta, jei prastai veikia dviračio stabdžiai ar neveikia žibintai.
Retas dviratininkas dėvi šalmą, kuris, nukritus nuo dviračio, padėtų išvengti rimtų traumų arba nors jas sušvelnintų. Juk nesuvaldžius dviračio ir nuo jo nukritus, susidūrus su kitu dviratininku ar automobiliu, dažniausiai patiriamos galvos traumos – praskėlimai, smegenų sutrenkimai ar net kaukolės lūžiai. Šalmą būtinai turi dėvėti jaunesni nei 18 metų dviratininkai. Vyresniems šalmas  rekomenduojamas, bet nebūtinas.
Planuojant važiuoti keliais ar gatvėmis, dviratis privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, gale turi būti raudonas atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie dviračio stipinų. Rekomenduojama prie dviračio pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį. Sukant dviratininkas privalo rodyti signalus rankomis.

Gąsdinantys vairuotojai

Nors automobilių vairuotojų požiūris į dviratininkus keičiasi, tačiau neretas jų į dviratį kelyje vis dar žiūri kaip į judančią kliūtį, pamiršdamas, kad dviratininkas yra lygiateisis eismo dalyvis. Pasitaiko, kad aplenkdami dviratininką vairuotojai (tyčia ar netyčia) pravažiuoja taip arti, kad net užkabina veidrodėliu.
Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jei nėra pažymėtų dviračių takų ar juostų, dviratininkas turi važiuoti  kelkraščiu, važiuojamaja kelio dalimi arba pėsčiųjų taku pagal eismo kryptį, kuo arčiau dešiniojo krašto.
Prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir persivesti jį į kitą pusę.
Draudžiama dviračiu važiuoti automagistralėmis bei greitkeliais. Be to, KET neleidžia dviratininkams būti velkamiems kitų transporto priemonių arba važiuoti į jas įsikibus.

Svarbiausia – saugumas

L.Kiškis, linkėdamas dviratininkams smagaus pasivažinėjimo, ragina nepamiršti saugumo. Jis primena, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus asmenims (įsisavinusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems tai patvirtinantį pažymėjimą – ne jaunesniems nei 12 metų), prieš išvažiuojant į kelią, būtina patikrinti ne tik padangų kietumą, bet ir stabdžius, pažiūrėti, ar dviratis turi visus reikalingus atšvaitus, ar veikia dviračio žibintai, garso signalas. Važiuodamas bendro naudojimo keliu, dviratininkas privalo dėvėti  šviesą atspindinčią liemenę arba įsijungti priekyje baltos, o gale – raudonos šviesos žibintus. Jei į važiuojamąją dalį išriedėti rengiatės tamsiu paros metu, privaloma naudoti abi paminėtas priemones. Kur įmanoma, rinkitės dviračių taką. Jei jo nėra, važiuokite kelkraščiu pagal eismo kryptį. Jei tenka važiuoti šaligatviu, būkite dėmesingi ir netrukdykite pėstiesiems.
Laima Duoblienė