Ar bus žvyro karjeras Jiezno seniūnijoje?

Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, Benčiakiemio seniūnaitis Juozas Bukevičius, Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Silvija Pranskūnaitė,  Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Stasys Vanagas ir Seimo narys Vytautas Kamblevičius apžiūri vietovę, kurioje būtų galima kasti žvyrą.

Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, Benčiakiemio seniūnaitis Juozas Bukevičius, Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Silvija Pranskūnaitė, Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Stasys Vanagas ir Seimo narys Vytautas Kamblevičius apžiūri vietovę, kurioje būtų galima kasti žvyrą.

Jiezno seniūnijoje Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus kvietimu lankėsi LR Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius, Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Silvija Pranskūnaitė ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Stasys Vanagas.
Jiezno seniūnijoje kelius prižiūrinti UAB „Hidrosta“ žvyrą, reikalingą kelių priežiūrai ir remontui, vežasi iš gana toli – iš Vangų kaimo, esančio Ašmintos seniūnijoje. Atstumas nuo Jiezno iki karjero – maždaug 50 km.
– Todėl labai žymiai išauga jo kaina – vieno 14 m3 sunkvežimio žvyro atvežimas ir paskleidimas kainuoja apie 200 eurų, – sakė Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius. – Jei turėtume savo žvyro karjerą, už kelių priežiūrai skiriamus pinigus būtų galima suremontuoti daugiau kelių.
Seniūnijoje žvyro telkinių yra tik nedaugelyje vietų netoli Nemuno. Vieną tokią vietovę, esančią Paverknių kaime, valstybinėje žemėje,   nusižiūrėję Jiezno seniūnijos darbuotojai nusprendė pradėti eksploatuoti – įrengti naują žvyro karjerą. Deja, teritorija patenka į Nemuno kilpų regioniniame parke esančio Verknės kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurioje žvyro kasimas negalimas.
Svečiai iš sostinės, nepabūgę įkyraus lietaus, vietoje apžiūrėjo žvyringą vietą. Ar tikrai čia negalima pradėti eksploatuoti žvyro karjero, paaiškės detaliau išanalizavus teritorijos žemėlapį ir dokumentus.
Visai šalia, tik jau privačioje žemėje, yra seniai nebeveikiantis žvyro karjeras, kurį reikia reakultivuoti. Savininkas – garbaus amžiaus, todėl mažai tikėtina, kad tai atliks, nors įstatymas numato, kad sutvarkyti baigtą ekspoatuoti karjerą turi savininkas savo lėšomis. Galbūt seniūnija galėtų įsipareigoti sutvarkyti šį daugelį metų naudotą karjerą, nes statūs jo šlaitai yra pavojingi ir praeiviams, ir pravažiuojantiems. O už tai savininkas leistų pasinaudoti dar likusiais žvyro ištekliais.
– Manau, kad ten esančio žvyro dar yra tiek, kad užtektų metams, – įsitikinęs seniūnas. – O po metų gal gautume ir leidimą pradėti ekspoatuoti naują karjerą.
Kiek truks naujo žvyro karjero paieškos, parodys laikas. Seniūnas A.Bartusevičius tikisi, kad trumpiau nei Sobuvos smėlio karjero įteisinimas, užtrukęs beveik dešimtmetį.
Jei nebūtų gautas leidimas eksploatuoti žvyro karjerą savo seniūnijoje, tektų žvalgytis į kaimyninę Stakliškių, kur Dievulis žvyro pribėrė daugiau.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *