Pažintis su globos namais ir buvusia spirito gamykla

Prienų rajono savivaldybės delegacija pakeliui į Balbieriškį sustojo pasigrožėti vaizdais, atsiveriančiais nuo atodangos apžvalgos aikštelės.

Prienų rajono savivaldybės delegacija pakeliui į Balbieriškį sustojo pasigrožėti vaizdais, atsiveriančiais nuo atodangos apžvalgos aikštelės.

 Po birželio mėnesio savivaldybės Tarybos posėdžio savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, savivaldybės darbuotojai apsilankė Balbieriškio seniūnijoje.
Kartu su Balbieriškio seniūne Sigita Ražanskiene nuo Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelės pasižvalgius į Nemuno vingį, jo slėnį su pievomis ir šilais, gausi delegacija nuvyko į Žagarių kaime įsikūrusius privačius senelių globos namus „Smiltelė“.

Globos namuose sukurta jauki, namus primenanti aplinka

DSC05291 (Large)

Privačių globos namų savininkas Kostas Aleksandravičius (antras iš kairės) pasakoja apie veiklą ir ateities planus.

Svečius pasitiko globos namų direktorius Kostas Aleksandravičius. Vos prieš trejus metus atidarytuose globos namuose – 27 vietos. Senjorai gyvena vienviečiuose, dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose, laiką gali leisti išpuoselėtoje aplinkoje kieme arba jaukiame ir šiuolaikiškame poilsio kambaryje – valgomajame. Globos namuose vyksta įvairios šventės, koncertai, kuriuose noriai ir aktyviai dalyvauja ne tik čia gyvenantys, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Kartą per mėnesį aukojamos šv.Mišios.
Paslaugos senjorui ar jo artimiesiems per mėnesį kainuoja 666 eurus. Pasak direktoriaus, mokama įvairiai: už vienus senjorus pilnai susimoka „susimetę“ vaikai, už kitus, gaunančius slaugos ir senatvės pensijas, artimiesiems primokėti reikia nedaug, o neturintiems artimųjų trūkstama pinigų suma kompensuojama iš savivaldybių biudžeto pagal gyvenamąją vietą.
Globos namuose dirba ir socialiniai darbuotojai, ir slaugytojos, ir slaugytojų padėjėjos, kartą per savaitę, o prireikus ir dažniau, atvažiuoja šeimos gydytoja. Pasak K.Aleksandravičiaus, sunkiems ligoniams naudojami antipraguliniai čiužiniai, turima ir įvairios kitokios įrangos, kuri padeda sunkiems ligoniams ir palengvina personalo darbą.
Gyventojai maitinami penkis kartus per dieną vietoje pagamintu šviežiu ir šiltu maistu. Globos namuose viskas įrengta pagal globos namams keliamus reikalavimus, veikia ir centralizuotas valdymo pultas – senjorui prireikus iškviesti darbuotoją užtenka paspausti bet kurioje patalpoje esantį mygtuką.
– Vis daugiau žmonių supranta, kad artimuoju, kuriam reikia priežiūros 24 valandas per parą, patiems namuose, net ir su samdytais pagalbininkais, rūpintis yra sunku ir sudėtinga. Todėl žmonės ir renkasi globos namus. Kartais net ir patys senjorai pasiprašo, kad juos atvežtų apsižiūrėti ir patys galėtų pasirinkti. Kiti atvažiuoja mėnesiui ar dviems, kol jų artimieji atostogauja, – pasakojo K.Aleksandravičius. – Retai kada būna visos vietos užimtos, tačiau šiuo metu laisvų vietų nėra.
Kadaise šiame pastate buvo įsikūrusi ir Žagarių mokykla, ir kolūkio kontora. Pastatas, prieš jį įsigyjant K.Aleksandravičiui, buvo visiškai „nugyventas“: be langų ir durų, kiauru stogu. Prireikė ne vienerių metų, kol jis buvo atstatytas ir pritaikytas globos namams.
Kosto tėvas kilęs iš šio kaimo, todėl šitas kraštas jaunam vyrui yra artimas ir mielas. Kai pagalbos prireikė Kosto močiutei, jis pats apvažiavo daugybę globos namų, tačiau tai, ką pamatė, netenkino.
– Nusprendžiau, kad aš galiu padaryti geriau, o kartu ir savo močiutę čia prižiūrėti. Deja, viskas (leidimai, licencijos, suderinimai ir kt.) užtruko daug ilgiau, ir močiutė čia pagyventi nebespėjo.
Savivaldybės vadovai pradžiugino K.Aleksandravičių, pasakydami, kad jau šiais metais pro globos namus vedantis žvyrkelis bus išasfaltuotas.

Vietoje spirito – naudoti automobiliai

UAB „Vyteksta“ savininkas Vytenis Šaučiūnas aprodė didžiulėje teritorijoje įsikūrusią įmonę.

UAB „Vyteksta“ savininkas Vytenis Šaučiūnas aprodė didžiulėje teritorijoje įsikūrusią įmonę.

Savivaldybės atstovai apsilankė ir  buvusios Balbieriškio spirito gamyklos teritorijoje trečius metus veikiančioje UAB „Vyteksta“.
Įmonės vadovai Eglė ir Vytenis Šaučiūnai aprodė didžiulėje 5 ha teritorijoje įsikūrusią įmonę, pasidalino mintimis apie verslo planus.
Jie abu yra vietiniai: Eglė kilusi iš Balbieriškio, o Vytenis – iš už penkių kilometrų įsikūrusių Kelmanonių. Iki šiol (daugiau nei du dešimtmečius) įmonė sėkmingai veikė Alytuje, o daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjo kurtis ir Balbieriškyje, apleistoje buvusios spirito gamyklos teritorijoje.
Verslininkai ne tik nepabūgo įsigyti vaiduokliais virtusių pastatų, bet čia apsigyveno ir sėkmingai plečia verslą bei kuria naujas darbo vietas.
– Pastatai buvo be stogų, labai apleisti, ką buvo galima pakelti, išnešta, ko negalima – suniokota, nebuvo elektros, vandens, šildymo, vamzdynų, santechnikos. Jau pernai visus pastatus uždengėme, keičiame langus, duris, tvarkome vidų, kitais metais ateis eilė pastatų išorės remontui, – pasakojo Vytenis Šaučiūnas. – Nors pastatų daug, bet ir planų veiklai turime daug, todėl jau pradeda trūkti vietos.
Kol kas įmonė pardavinėja naudotų automobilių detales, veikia autoservisas, o rudenį pradės remontuoti hidraulinius įrenginius. Pora pastatų yra išnuomoti, juose įsikūrusi plastiko perdirbimo įmonė ir sportinių automobilių remontininkai.
Dauguma naudotų automobilių atkeliauja iš Didžiosios Britanijos, nes, pasak V.Šaučiūno, jie yra mažai nuvažiavę, todėl detalių kokybė gera. Šiuo metu yra ardoma apie 350 automobilių.
Spirito gamykla buvo specifinis ir labai saugomas objektas, todėl naujiems savininkams teko susidurti ir su nenumatytomis problemomis – kai kurie buvę cechai neturėjo durų. Tad teko pasukti galvas, kaip į tas patalpas patekti. Vienoje tokioje patalpoje rado ir ypatingą šulinį.
Šulinys – dviejų metrų skersmens, o jo vidus išmūrytas raudonomis plytomis. Vėliau sužinojo, kad šulinį iškasė dar spirito varyklos įkūrėjai, o jo vandenį naudojo ir iki 2005 metų čia veikusi Spirito gamykla, nes geresnės kokybės vandens nepavyko rasti net išgręžus septynis gręžinius.
Šio šulinio vandenį naudoja ir dabartiniai pastatų savininkai.
Domėdamiesi pastatų istorija Šaučiūnai sužinojo, kad iki karo pastatai priklausė žydams. Iki šių dienų išliko ne tik šulinys, bet ir dalis senosios spirito varyklos pastatų ar jų fragmentų. Daug įdomybių papasakojo pernai apsilankę pirmųjų savininkų palikuonys, gyvenantys Meksikoje.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *