Išlauže atgimė Žvejo diena

Janinai Raslanienei, Onutei Venclovienei, Antanui Venclovui, Algirdui Žekoniui už daugybę kruopštaus, nuoseklaus ir nuoširdaus darbo, metų  kuriant ir vystant Išlaužo žuvininkystę, už patirties perdavimą jaunajai kartai buvo suteikti Garbės žuvininko vardai ir įteiktos mero A.Vaicekausko padėkos.

Janinai Raslanienei, Onutei Venclovienei, Antanui Venclovui, Algirdui Žekoniui už daugybę kruopštaus, nuoseklaus ir nuoširdaus darbo, metų kuriant ir vystant Išlaužo žuvininkystę, už patirties perdavimą jaunajai kartai buvo suteikti Garbės žuvininko vardai ir įteiktos mero A.Vaicekausko padėkos.

Po daugelio metų pertraukos išlaužiškiai vėl pakvietė į Žvejo šventę, kurioje buvo galima ne tik paragauti įvairiausių žuvies patiekalų, bet ir rungtis dėl „Žvejų žvejo“ titulo, pasilinksminti kartu su vietiniais ir iš toliau atvykusiais muzikantais bei dainininkais.
– Šventė neeilinė tuo, kad prisimindami senąsias Išlaužo žvejų tradicijas pasistengėme atgaivinti Žvejų šventę ir pagerbti geriausius žuvininkus, – sveikindamas šventės dalyvius ir svečius sakė Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas.
Su atgimusia švente išlaužiškius taip pat sveikino LR Seimo nariai Vytautas Kamblevičius ir Emanuelis Zingeris, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė.
Šios šventės pagrindinis rėmėjas ir organizatorius AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis, sveikindamas gausų žiūrovų ir dalyvių būrį, sakė, kad pirmiausia džiugu, jog į šventę atvyko tie, kurie prieš penkis dešimtmečius buvo 1963 m. įkurto Žuvininkystės ūkio ištakose: augino pirmąsias žuvis, dalyvavo kasant pirmuosius tvenkinius. Tai – iki šiol dirbanti Onutė Venclovienė ir jos vyras Antanas, Janina Raslanienė, Algirdas Žekonis. Šventėje dalyvavo ir tvenkininės žuvininkystės mokslininkas Albertas Pečiukėnas, žuvininkė, Šilavoto padalinio vadovė Tatjana Ratnikova.

Pagrindinis šventės rėmėjas AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.

Pagrindinis šventės rėmėjas AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.

– Šiuo metu įmonėje dirba apie 60 žmonių. Per 500 ha ploto tvenkiniuose plaukioja daugiau kaip 1000 tonų 21 rūšies žuvų, – trumpai dabartinę žuvininkystės įmonę apibūdino direktorius. –  O sėkmė neapsieina be visų dabar dirbančių žmonių pastangų, geros nuotaikos ir Dievo pagalbos.
Janinai Raslanienei, Onutei Venclovienei, Antanui Venclovui, Algirdui Žekoniui už daugybę kruopštaus, nuoseklaus ir nuoširdaus darbo metų kuriant ir vystant Išlaužo žuvininkystę, už patirties perdavimą jaunajai kartai buvo suteikti Garbės žuvininko vardai ir įteiktos mero A.Vaicekausko padėkos.
Už bendruomeniškumą, geranoriškumą, iniciatyvumą, nuoseklumą buvo padėkota bei palinkėta toliau klestėti dabartiniam žuvininkystės įmonės direktoriui Dariui Svirskiui.
Į svečius pas išlaužiškius atvyko artimiausi kaimynai iš Šilavoto, Pakuonio ir Linksmakalnio seniūnijų. Ir ne tuščiomis – visi atsivežė savo pagamintų patiekalų iš žuvies ir pasidalijo jų gamybos paslaptimis. Tiesa, Linksmakalio seniūnijos seniūno Vaclovo Žvirblio ir jo pagalbininkių verdamos žuvienės procesą galėjo stebėti (po to ir ragauti) visi šventės dalyviai. Tik recepto jis neišdavė…

Garbingai komisijai teko ne tik paragauti daugybės patiekalų, bet ir išrinkti skaniausius.

Garbingai komisijai teko ne tik paragauti daugybės patiekalų, bet ir išrinkti skaniausius.

Šventei jau įsisiūbavus, teritoriją užplūdo gausybė piratų (atvykusių iš Žvejų, Gražučių, Išlaužo ir Čiudiškių seniūnaitijų), kurie ne tik kėsinosi į žiūrovų auksą, laikrodžius ir kitas brangenybes, ketindami jas išplukdyti į plačiuosius Išlaužo vandenis, bet ir nusprendė tarpusavyje išsiaiškinti, kas iš jų stipriausias ir turės teisę su vadu prie vieno stalo sėdėti. Savo vikrumą, stiprumą, greitumą ir vieningumą jie aiškinosi piratiškai sportiškose – piratų tinklinio ir golfo, vandens laikrodžio, pagalvių mėtymo į tolį – rungtyse.
„Piratų“ komandos turėjo ir savo pavadinimus. Išlaužiškiai pasivadino Cegelnės ir Baraginės vardais. Tai – išnykusių buvusių kaimų pavadinimai. Gražučių seniūnaitijos komanda sąsają su piratais atrado pagrindinės kaimo gatvės – Juodburės – pavadinime, o Čiudiškių seniūnaitijos atstovai tapo „Čiudiškių galera“.
Seniūnaitijų komandų, AB „Išlaužo žuvis“ bei svečių atsivežtus ar vietoje pagamintus patiekalus iš žuvies išragavo ne tik visi šventės dalyviai, bet ir garbinga komisija, kuriai, prisikimšus pilvus, teko ir sunki užduotis – įvertinti patiekalų skonį ir išdalinti apdovanojimus.

Prie puodų stojo ir Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis.

Prie puodų stojo ir Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis.

 Buvo renkamas ir „Žvejų žvejys“. Tik šįkart konkurso dalyviai žuvis gaudė ne tvenkiniuose, o didelėse vandens talpose.
Varžybose pralaimėjusiųjų nebuvo – nugalėjo gera nuotaika ir bendruomeniškumas.
Pasak seniūno T.Skrupsko, vieno šventės iniciatoriaus įvardinti negalima, nes kasmetinę prieš kelis dešimtmečius vykdavusią šventę atgaivinti svajojo visi. AB „Išlaužo žuvis“ rengdavo Žvejo šventę savo įmonės darbuotojams. Seniūnija, bendruomenė ir seniūnaitijos taip pat rengdavo įvairias šventes, kuriose didesnioji dalyvių dalis būdavo pasyvūs stebėtojai.
– Suvienijus jėgas galima padaryti didelę šventę sau, visiems seniūnijos gyventojams ir svečiams. Pirmoji užduotis buvo pasistengti, kad šventėje būtų kuo mažiau žiūrovų ir kuo daugiau dalyvių. Todėl ir kvietėme kaimyninių seniūnijų atstovus ne tik atvykti, bet ir atsivežti ar vietoje pagaminti patiekalus iš žuvies, seniūnaitijų komandos ne tik „piratiškai“ pasipuošė patys, įsirengė savo kiemelius, susijusius su jūra, tvenkiniais, žvejyba ar, žinoma, piratais, bet ir atsivežė bei vietoje gamino įvairiausius patiekalus, dalyvavo sportinėse varžybose. Stengėmės, kad šventė pasiektų kiekvieno išlaužiškio širdį, – sakė seniūnas T.Skrupskas.
Šventėje gerą nuotaiką kurti padėjo muzikinė programa, kurioje dalyvavo Išlaužo vyrų ir moterų ansambliai, Išlaužo moterų etnografinis ansamblis, kapela „Jieznelė“, jaunasis Išlaužo piratas Kasparas su grupe, grupės „Seni draugai“ (iš Garliavos) ir „Solo plius“ (iš Birštono) bei kiti.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *