Tarp Antaninių ir Joninių nuskambėjo festivalis „Ringio ringiai“

Gausus būrys saviveiklininkų buvo atvykęs koncertuoti į Sūkurius. Bloga žinia koncertą praleidusiems gyventojams: kita proga išvysti šokėjus savo „kieme“ greitai gali ir nepasitaikyti.

Gausus būrys saviveiklininkų buvo atvykęs koncertuoti į Sūkurius. Bloga žinia koncertą praleidusiems gyventojams: kita proga išvysti šokėjus savo „kieme“ greitai gali ir nepasitaikyti.

Birželio 18 – tosios vakarą Balbieriškio parke skambėjo liaudiška muzika, ant scenos sukosi iš skirtingų regionų, dvylikos miestų ir miestelių, susirinkę tautinių šokių kolektyvai. Respublikinis tautinių šokių festivalis „Ringio ringiai“, ne vienerius metus Balbieriškyje vykęs žiemą, šiemet nuskambėjo pačiam vasaros gražume, magišku metu tarp Šv. Antano ir Joninių, neatsiejamu nuo šienapjūtės, žoliavimo, kupoliavimo tradicijų.
Neatsitiktinai festivalio organizatoriai – Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, kaimo bendruomenė „Balbieriškis“, Balbieriškio seniūnija – sumanė pakeisti ir šventės formatą, liaudies kultūrą priartinti prie jos ištakų, gamtos, žemės ir žmogaus. Pirmąkart festivalis „Ringio ringiai“ vyko po atviru dangumi, prieš bendrą vakarinį koncertą miestelyje kolektyvai, susiskirstę į kelis „desantus“, vyko į periferijos kaimelius, kur koncertavo esamomis sąlygomis.
N.Ūtos seniūnijos laisvalaikio salėje už programą šokėjams dėkota itin šiltais ir gausiais plojimais; tik šia proga duris atvėrusioje likviduotoje Kunigiškių mokykloje į koncertą susirinko nedaugelis žmonių; Sūkuriuose šokėjai pora už poros sukosi pievoje šalia seniausiai neveikiančių, šiuo metu bendruomenės poreikiams pritaikytų kultūros namų, o jų pasirodymus stebėjo negausus būrelis vietos gyventojų, porelė gandrų ir kiti gyvi sutvėrimai.
Šokėjai, į Sūkurius atvykę net iš Vilkaviškio, Kauno, Marijampolės, Aukštadvario, Lentvario, geros nuotaikos nestokojo. Pabrėžę, kad žiūrovų pasyvumas, menkas kultūrinių renginių lankymas yra visos Lietuvos problema, jie pagyrė balbieriškiečių sumanymą tokiu būdu skleisti gyvąją tautinių šokių tradiciją kaimuose. „Jeigu žiūrovai nesirenka į sales, mes važiuojam pas juos…“ – sutartinai kalbėjo kolektyvų atstovai. Kauniečiai pasakojo, kad išvykoje Lenkijoje yra tekę šokti ir daug neįprastesnėmis sąlygomis – koncertinę lauko sceną tuokart atstojo medinės paletės.
Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininko Alfonso Vitkausko rūpesčiu festivalio „Ringio ringiai“ įžanginis koncertas buvo pradėtas ir baigtas šios bendruomenės šventėms būdingais iškilmių ritualais: vėliavų pakėlimu, aukuro įžiebimu, varpo skambesiu, ąžuoliuko palaistymu, giesme prie Šiluvos Marijos skulptūros. Iš šokėjų rankų paleisti balandžiai tapo žinios apie festivalį, žmonių bendrystę nešėjais.
Vakaro koncertas Balbieriškio vasaros estradoje sulaukė nepalyginamai daugiau žiūrovų, o ir pats festivalis „Ringio ringiai“ pretenduoja tapti vienu iš gausiausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Po festivalio globėjo LR Seimo nario Andriaus Palionio ir Balbieriškio seniūnės Sigitos Ražanskienės sveikinimų scenoje kolektyvas keitė kolektyvą: skirtingo charakterio šokius šoko vaikai, jaunimas ir senjorai iš 14 kolektyvų, kuriuos suvienijo bendras pomėgis šokiui. Vilkaviškiečiai, prisimindami, kad miestelis praeityje buvo tankiai apgyvendintas žydų tautybės žmonių, padarė staigmeną, vietos žiūrovams pristatę žydiškus šokius. Savo regionų etninei kultūrai šokiais, o kai kurie – ir kulinariniu paveldu ir tautodaile atstovavo Klaipėdos „Vėtra“, Vilkaviškio „Lelija“, Garliavos „Ąžuolas“, Panevėžio „Verdenė“, Aukštadvario „Nava“, Prienų „Vajaunas“, Kauno „Ratelinis“ ir Suktinis“, Vilniaus „Neris“, Telšių „Džiugas“, Marijampolės „Jotvingis“, Lentvario „Lendvarė“, Balbieriškio „Ringis“ ir „Ringutis“. Ne vienas kolektyvas už profesionalumą, liaudies kultūros puoselėjimą pelnęs „Aukso paukštės“ apdovanojimą, įvertintas įvairių respublikinių festivalių laurais.
Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Raimundas Markūnas ir kaimo bendruomenės „Balbieriškis“ pirmininkas Saulius Narūnas kolektyvams įteikė padėkos raštus ir po molinį ąsotį su palinkėjimais, kad jie visad būtų sklidini meilės tautiniam šokiui ir liaudiškai muzikai. Dalyvavusieji jubiliejiniame, jau dešimtajame, festivalyje gavo gerosios energijos pliūpsnį, baigiamuoju jo akcentu tapo plačiai po parką pasklidusių dalyvių bendras šokis „Gransveras“ ir vakaronė.
Įstrigo S.Narūno išsakyti žodžiai: „Naujų tradicijų nekuriam, mūsų tikslas – išlaikyti esamas. Manau, kad šiuo požiūriu festivalis iškeltus tikslus pateisino…“
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *