Birštono peizažai dar laukia akvarelių meistro teptuko…

Birštono kultūros centro renginių lankytojai pasitiko vasarą centro fojė galerijoje – joje visą mėnesį veikė Lietuvos dailininkų sąjungos nario, tapytojo, grafiko, keramiko Juozo Gecevičiaus akvarelių paroda „Vasaros spalvos“, kviečianti pasigrožėti vaizdingais Lietuvos gamtos peizažais.

DSC_0163 8p
Ši personalinė paroda autoriui jau 28 -toji, tačiau neseniai 86 -erius šventęs Juozas Gecevičius Birštone savo darbus eksponuoja pirmą kartą, ir tai keista žinant, koks šis miestas svarbus jo šeimos istorijoje. Birštonas – dailininko žmonos Aldonos Tankevičiūtės – Gecevičienės, ilgametės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pradinių klasių mokytojos, tėviškė. Kurorte, Žvėrinčiaus ir Nemuno apsuptyje, skleidėsi dviejų meniškos sielos žmonių jausmai, šiame romantiškame mieste dailininkas sėmėsi įkvėpimo kūrybai. Tuo laikotarpiu J.Gecevičius įvairiais rakursais nutapė garsiąją konglomerato uolą „Ožkų pečių“, Kernuvių atodangą su Nemunu ir anapus jo plytinčiu Punios šilu. Vis dėlto pirmąkart Birštone surengtoje dailininko parodoje nėra nė vieno birštonietiškos tematikos paveikslo – J.Gecevičiaus teigimu, vienus įsigijo privatūs asmenys, kiti – muziejų nuosavybė. Iš Birštono autorius išsaugojęs vienintelį jam prisiminimui likusį eskizą.
Todėl J.Gecevičiui maga šią „spragą“ užpildyti ir nulieti keletą akvarelių iš natūros Birštono gamtos prieglobstyje, pavyzdžiui, nuo Vytauto kalno atsiveriančią panoramą arba Kernuvių „slankius“, juolab kad šiuo metu dailininkas turi daugiau laiko ir dažniau atvyksta pailsėti į šeimos sodybą kurorto apylinkėse. Jam imponuoja ne tik šios vietovės gamtos motyvų gausa, bet ir kurorte gyvybingas meno gyvenimas. Pagal galimybes ir pats dalyvauja parodų atidarymuose, kultūriniuose renginiuose. Viename iš jų bibliotekoje susitiko su Birštono kultūros centro direktoriumi Zigmu Vileikiu, kuris, vasarai artėjant, ir pakvietė surengti teminę akvarelių parodą jo vadovaujamame centre.
Parodoje aktyvus Vilniaus akvarelistų grupės, „Plekšnės“ klubo narys J.Gecevičius pristatė viso gyvenimo darbus, todėl buvo įdomu palyginti, kaip su gyvenimiškąja patirtimi keitėsi ir akvarelių tapymo maniera. Pirmieji darbai nutapyti sodriais, dekoratyviais potėpiais, pastarojo laikotarpio akvarelėms būdingas spalvų lengvumas, skaidrumas, virpėjimas. Autoriaus darbai išsiskiria iš kitų keliaplane visuma, iš aukštai matomomis, tolyn nusidriekiančiomis plačiomis gamtos – laukų, kalvų su medžių guotais, ežerėliais, upeliais ir sodybomis, miškais – panoramomis.
J.Gecevičiaus akvarelėse neatsitiktinai dominuoja Lietuvos peizažo tema. Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo Vytautiškių kaime, šalia vaizdingo, tačiau dramatiškais pokario įvykiais žinomo Kalniškės miško (Krosnos vlsč., Marijampolės apskr.). Akys gėrė spalvingus saulėlydžius, samanų žalumą. Dar pirmame skyriuje mokytojo pagirtas už puikų piešinį, Juozukas anksti subrandino svajonę tapti dailininku. Baigęs Krosnos progimnaziją, atitarnavęs kariuomenėje, studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar VDA), tiesa, dėstytojos patartas pasirinko ne tapybą, o keramiką.
Pirmuose kursuose pamėgtas akvarelių liejimas visą gyvenimą išliko didžiąja jo aistra. J.Gecevičius priklausė Igno Budrio suburtai akvarelininkų grupei, savo darbus demonstruodavo instituto studentų mokslinėje draugijoje. Dar būdamas studentas vasaros atostogų metu, nešinas planšete ir dažais, jis mėnesį pėsčiomis ar autostopu keliaudavo po Lietuvą, ieškodamas teptuko vertų peizažų. Miegodavo tai šieno kupetose, tai svetingų šeimininkų kluonuose. Tokiu būdu išmaišė Žemaitiją, pramynė takus Aukštaitijoje, keliavo po Panemunės kaimus ir miestelius… Dailininko ranka akvarelėse išsaugojo urbanizacijos, ūkinės veiklos ar vandalų nepaliestą to meto kraštovaizdį, gamtos objektus. Dailininko peizažuose – ir konkrečios vietovės (Nidos pajūrys, Ignalinos apylinkių ežerai, Žeimenos slėnis, Pakriaušė prie Dovinės, Vilkijos kapinių, Užvenčio mažoji architektūra, Veisėjų gluosniai, Aukštadvario kelias Vilniaus link, piliakalniai ir kt.), ir dedikacijos kolektyvizacijos sunaikintiems vienkiemiams bei poeto V.Mykolaičio – Putino kūrybos motyvais sukurtas mistiškas triptikas.
Juozas Gecevičius pasakoja jaunystės klajonių metu savo archyve sukaupęs nemažą fotojuostų ir senų nuotraukų kolekciją, kurioje užfiksuotos kaimuose aptiktos liaudies meno formos ar religiniai simboliai. Daugelio koplytstulpių, kryžių, stogastulpių, kalvystės dirbinių jau nėra išlikusių, todėl nuotraukos – bene vienintelės liudininkės, pasakojančios apie to meto liaudies tradicijas. Dailininkas šių nuotraukų parodą ketina surengti Birštono sakraliniame muziejuje.
J.Gecevičius daugelį metų dirbo pedagoginį darbą, trisdešimt penkerius metus ėjo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Iki šiol dailininkas yra aktyvus Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narys, savo patirtį perteikia moksleiviams plenerų metu. Birštone besilankantis dailininkas mielai meno temomis pabendrautų ir su kurorto jaunimu.
Birštoniečiai dar neturėjo progos susipažinti su J.Gecevičiaus, kaip keramiko, taikomosios dailės darbais. Nemažai laiko nuosavose dirbtuvėse Vilniuje praleidžiantis menininkas nuo gamtos motyvų, liaudies ornamentų, baltų simbolikos nenutolsta ir iš lietuviško molio žiesdamas vazas, lipdydamas skulptūrėles bei dekoratyvines kompozicijas. Jis viliasi, kad galbūt kada nors atsiras galimybė savo darbus pristatyti ir birštoniečiams.
Gecevičius yra sukūręs parodose diplomais įvertintų ekslibrisų, atvirukų. Jais dailininkas įamžino garsias krašto asmenybes, svarbias tautos istorijos datas. Tapo portretus ir aktus.
Menininkas mėgsta pabendrauti su į jo parodas ateinančiais lankytojais. Jų atsiliepimai, nuostaba ir susižavėjimas veiduose jam yra pats brangiausias jo kūrybos įvertinimas.
Dailininko teigimu, iš keturių jo vaikų tik vienas sūnus pasirinko su menu susijusią specialybę – studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Dailės skyriuje, vėliau pasuko į kitą sritį.
Visgi birštoniečiai ir miesto svečiai gali susipažinti su kitos šios šeimos atstovės, tapytojo marčios keramikės Agnės Gecevičienės kūryba. Savaitgaliais šeimai priklausančiame namelyje prie autobusų stoties veikia galerija „Agnės keramika“, kurioje eksponuojami autorės vienetiniai darbai (angelai, skulptūrėlės, dekoratyvinės lėkštės ir kt.). A.Gecevičienė yra surengusi parodą ir Birštono viešojoje bibliotekoje.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *