Šiluma kaulus tebelaužo. Ką atsakys prokurorai?

Baigėsi dar vienas namų šildymo sezonas. Prieniečiams daugiabučių namų gyventojams tai turėjo būti ypatingas įvykis – su šio sezono pabaiga turėjo baigtis ir garsioji 2000 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta sutartis dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams. Pagal Sutarties 5.2 straipsnio b punktą ,,pasibaigus turto nuomos terminui <…> visos Operatoriaus investicijos ir jų pagalba padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, o taip pat Operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai <…> tampa Nuomotojo nuosavybe – yra parduodami Nuomotojui už 1 (vieną) litą“, taigi, visas esamas šilumos ūkio turtas turėjo sugrįžti savivaldybei už 1 Lt.
Kaip žinoma, minėta sutartis abiejų šalių susitarimu buvo nutraukta dar pernai vasarą.
Nevertinsiu šios sutarties pliusų ar minusų, juos per ilgą laikotarpį gerai pajuto šilumos vartotojai, priminsiu tik, kad faktiškai beveik tokią pačią sutartį su ,,Ukmergės energija“ pasirašiusi Ukmergės rajono savivaldybė nutraukė sutartį vienašališkai dar 2010 metais, o tuometinis humoro nestokojantis Ukmergės rajono meras vietos spaudoje išsireiškė, kad ,,tokią sutartį galėjo pasirašyti tik ,,girtas indėnas“.
Prienų rajono savivaldybės vadovai, ypač rajono meras Alvydas Vaicekauskas, kuris, matyt, ir buvo didžiausias iniciatorius, taip pat visur labai gyrėsi tuo, kad nutraukė sutartį su UAB ,,Prienų energija“ likus iki sutarties pabaigos dar vienam šildymo sezonui, tai pateikdamas kaip vieną didžiausių savo ir savivaldybės valdžios veiklos pasiekimų. Žadėjo, kad taip greičiau atsikračius privataus šilumos tiekėjo, monopolinis šilumos ūkis savivaldybės jėgomis bus tvarkomas geriau, skaidriau, šilumos kainos žymiai sumažės…
Žinoma, pernykštei situacijai Prienų šilumos ūkyje neabejotinai įtakos turėjo ir tai, kad Prienuose faktiškai jau buvo pastatyta nauja biokuro katilinė (apie jos statybą būtų atskira istorija), ją žūtbūt reikėjo pradėti eksploatuoti, paleisti į konkurencinę rinką, tačiau savivaldybę, matyt, kankino didelės abejonės, ar pavyks ,,Prienų energiją“ priversti supirkti naujos katilinės pagamintą šilumą. Todėl nueita, kaip tikėtasi, lengviausiu keliu, deja, deramai neatlikus namų darbų, nepadarius atitinkamų skaičiavimų, tinkamai nepasirengus šilumos ūkio turto perėmimui ir t.t. Viskas kaip toje žinomoje frazėje: ,,norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada“, o gal kaip vaikų žaidime ,,tam davė, tam davė, o…“.
Prienų gyventojus, kaip šilumos vartotojus, be abejo, labiausiai domino, kokia bus naujo sezono šilumos kaina, nes ,,Prienų energijos“ šilumos kaina nuolat buvo įvardinama kaip viena didžiausių Lietuvoje. Tačiau netikėtai ir Prienų rajono savivaldybė, lyg niekur nieko, net jau užkūrusi naują biokuro katilinę, 2015 m. spalio 8 d. sprendimu įpareigojo akcinę bendrovę „Prienų šilumos tinklai“ laikinai, iki kol Bendrovei bus nustatytos naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, ir toliau taikyti vartotojams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, paprastai vadinamos Kainų komisija, 2014-12-30 nutarimu nustatytas ,,Prienų energija“ šilumos kainas.
Prienų rajono savivaldybė iš pradžių aiškino, kad jai taip elgtis nurodė Valstybinė kainų ir energetikos komisija, tačiau pastaroji atsakė, kad tai tik jos nuomonė, rekomendacija, o šilumos tiekimo veiklą Prienų rajono savivaldybė turi organizuoti ir vykdyti taip, kad užtikrintų patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, taigi tarp eilučių, aiškiai neprieštaravo savivaldybei savo rizika ir protu nustatyti realias šilumos kainas.
Tačiau Kainų komisija ,,Prienų energijai“ vienašališkai šilumos kainą buvo nustačiusi tik iki 2015 metų pabaigos, o kas toliau? Buvo naiviai tikėtasi, kad iki to laiko pavyks nustatyti Kainų komisijoje naujas ,,Prienų šilumos tinklai“ bazines kainas?
Iš anksto neapgalvoti veiksmai sukėlė tikrą sumaištį. Savivaldybės vadovai savo pasisakymuose dažnai nepagrįstai dėl to kaltina Kainų komisiją, neva jai nerūpi vartotojų interesai, nes taip ilgai tikrina pateiktas šilumos kainas, tačiau pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką bazinės kainos projektą šilumos tiekėjas Kainų komisijai bei savivaldybei privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos, o Komisija (jei negauna savivaldybės pastabų) nustato šilumos bazinę kainą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų, taigi, akivaizdu, viskas čia priklauso tik nuo savivaldybės ,,apsisukimų“ greičio.
Beje, iki šiol niekur neteko girdėti, kada ir kokią paskaičiuotą šilumos kainą (jos projektą) Kainų komisijai ir savivaldybei pateikė AB ,,Prienų šilumos tinklai“, kokią šilumos kainą suderino savivaldybė (su pastabomis ar be jų)? Kodėl šiuo klausimu savivaldybės valdžia tyli ir nesikalba su šilumos vartotojais? Kas tai, gal, anot Marijono Mikutavičiaus, cementinio dramblio paslaptis?
Juk dar 2013 metų pradžioje ,,Lrytas.lt“ portalo straipsnyje ,,Prienai ruošiasi palikti brangiausios šilumos sąrašo viršūnę“ teko skaityti, kad „Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Marcinkevičiaus skaičiavimais, biokuro katilinė šilumą atpigintų maždaug 30 procentų iki 20-22 ct/kWh. Tai būtų vienas mažiausių tarifų šalyje“. Taigi tokiu atveju šilumos kaina Prienuose turėtų svyruoti 5,79-6,37 euro ct/kWh ribose, o ką turime šiandien – 2016 m. balandžio 1 d. šilumos kaina buvo nustatyta 7,31 euro ct/kWh (čia visur kainos be 9 proc. papildomo PVM mokesčio, kurį, beje, taip pat sumoka vartotojas).
Tokiu būdu per šį šildymo sezoną taip ir nepavyko palikti brangiausios šilumos gyventojams sąrašo viršūnės, vis dar Prienai yra to ,,rekordinio“ sąrašo penketuke. Jau nekalbu apie oficialiai paskelbtą gegužės šilumos kainą Prienuose – 8,74 euro ct/kWh (be PVM), taigi praustis šiltu vandeniu Prienuose yra tikra prabanga.
Negana to, savivaldybė, taip nežinia kur skubėdama, per 3 metus ,,Prienų energijai“ įsipareigojo sumokėti 523 429,17 euro (penkis šimtus dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 17 ct) už taip vadinamas per turto nuomos laikotarpį šilumos tiekėjui ,,neatsipirkusias investicijas“.
Ši solidi suma bus, be abejo, įskaičiuota į šilumos kainą ir ją sumokėsime mes, šilumos vartotojai, nors, kaip jau minėta rašinio pradžioje, pasibaigus sutarties terminui, visas turtas turėjo grįžti nuomotojui – savivaldybei už 1 Lt (0,29 Eur).
Įsivaizduokite atvejį: Jūs išnuomojate draugui savo automobilį 15 metų, o jis po 14 metų tą stipriai nudėvėtą automobilį Jums grąžina ir dar pareikalauja sumokėti jam už prieš 3-5 metus jo automobiliui pirktas padangas, akumuliatorių, kitas detales?!
Einant giliau į mišką, dar daugiau medžių – pasirodo, šilumos ūkio įmonės, pasirašiusios nuomos sutartis, iki 2008 m. turėjo taikyti minėtose nuomos sutartyse numatytus turto nusidėvėjimo normatyvus, vėliau šie normatyvai jau buvo Kainų komisijos nustatyti Šilumos kainų nustatymo metodikoje.
Minėtos 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono savivaldybės pasirašytos sutarties priedo Nr. 1 (Turto nuomos sutartis) 4.13 papunktyje taip pat buvo nustatyta, jog ,,turto nusidėvėjimo priskaitymas bus vykdomas pagal Šalių susitarimu nustatytą tvarką“, tačiau, nežinia dėl kieno kaltės, tokia tvarka šalių susitarimu iš viso nebuvo nustatyta, todėl pagal minėtą sutartį nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskritai nebuvo skaičiuojamos, o nuo 2008 metų ,,Prienų energija“ nusidėvėjimo sąnaudoms apskaičiuoti taikė ne Kainų komisijos nustatytus turto nusidėvėjimo normatyvus, kaip reikėjo daryti, bet LR pelno mokesčio įstatyme nustatytus normatyvus, kurie skiriasi.
Be to, Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nurodo, kad ,,Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu“. Tai reiškia, kad pagal 2000 m. sudarytą sutartį Prienų rajono savivaldybės išnuomoto nuomininkui – UAB ,,Prienų energija“ – šilumos ūkio turto vertė ir praėjus 15-kai turto nuomos metų, sugrąžinto savivaldybei šilumos ūkio turto vertė dėl nuomininko atliktų investicijų turi būti tokia pati, tačiau turto auditas – įvertinimas nebuvo atliktas, todėl tampa visiškai nebeaišku, kas kam ir kiek čia turėtų būti skolingas, iškyla ir klausimas, kas iš tikrųjų slypi po visomis šiomis manipuliacijomis skaičiais.
Šioms aplinkybėms, susijusioms su Prienų rajono savivaldybės veiksmais ir priimtais sprendimais dėl šilumos ūkio turto perėmimo, ištirti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2016-03-17 nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00177-16 pagal LR BK 184 str. 2 d. dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, dėl to bus atliekamas ūkinės finansinės veiklos dokumentinis tyrimas.
Kartu Kauno apygardos prokuratūra, siekdama ginti Prienų šilumos vartotojų viešąjį interesą, kreipėsi į Valstybės kontrolę, kuri atliks valstybinį auditą dėl šilumos ūkio nuomos savivaldybėje, po kurio, tikėtina, pavyks išgirsti atsakymus ir į šiame straipsnyje išdėstytus klausimus.
Savivaldybės vadovai žadėjo, jog, Kainų komisijai nustačius žemesnę šilumos kainą, negu dabartiniu metu taikoma, išlaidų skirtumą šilumos tiekėjai grąžins vartotojams, bet ar tuo kas nors gali patikėti? O gyventojai taip norėtų vietoje mero sveikinimų ant valdiškos atvirutės sulaukti sąskaitų už šilumą su ženkliai mažesniais skaičiais.
Sakoma, šiluma kaulų nelaužo, nors… Laukite tęsinio…
Audrius Narvydas

Pokalbį apie A. Narvydo straipsnyje keliamus klausimus pratęsėme su Prienų rajono savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku

– Iš kokių lėšų per 3 metus „Prienų energijai“ bus sumokėta 523 429,17 euro už taip vadinamas per turto nuomos laikotarpį šilumos tiekėjui neatsipirkusias investicijas? Ar ta suma nebus įskaičiuota į šilumos kainą?
– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra patvirtinusi nusidėvėjimo normatyvus šilumos tiekėjams. Buvęs šilumos tiekėjas UAB „Prienų energija negalėjo priskaičiuoti daugiau amortizacijos, negu nustato patvirtinti normatyvai, todėl dalį nenusidėvėjusio turto teko išpirkti. Ši investicijų suma įskaičiuota į kainą pagal patvirtintus normatyvus.
– Kodėl savivaldybė delsė pateikti Valstybinei kainų komisijai bazinės kainos dedamosios projektą ir vartotojai praėjusio šilumos sezono metu dar turėjo mokėti pagal Valstybinės kainų ie energetikos kontrolės komisijos 2014–12-30 nutarimu nustatytas  „Prienų energijai“ kainas?
– Kadangi AB „Prienų šilumos tinklai“ iki 2015 m. netiekė šilumos Prienų mieste, nutraukus sutartį su UAB „Prienų energija“ reikėjo pirmiausia gauti licenciją tiekti šilumą. Gavusi licenciją Savivaldybės įmonė per mėnesį, kaip ir numato teisės aktai, pateikė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bazinės kainos projektą. Kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl pagal tęstinumą, laikinai, kol bus patvirtinta AB „Prienų šilumos tinklai“ bazinė kaina, nurodė taikyti UAB „Prienų energija“ nustatytas kainų dedamąsias. Apgailestaujame, kad taip ilgai įstrigo kainos skaičiavimas minėtoje institucijoje. Netrukus bus patvirtinta Savivaldybės įmonės kaina.
– Žmonės sunerimę, kad gegužės mėn. šilumos kaina Prienuose bus 8,74 euro ct/kwh (be PVM) ir praustis šiltu vandeniu taps prabanga. Ar tikrai nustatyta tokia kaina? Ir ar yra galimybių tendencijoms mažėti?
– Iš tikrųjų apskaičiuota gegužės mėnesio kaina nuliūdino. Šiais metais įvedus papildomą mokestį – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – iškilo dujų kaina. Kreiptasi į Valstybinę kainų ir enegetikos kontrolės komisiją su argumentais dėl kainos gegužės mėnesiui perskaičiavimo. Laukiama pritarimo.
– Ar bus tesėtas pažadas gyventojams, kad Kainų komisijai nustačius žemesnę šilumos kainą, negu dabartiniu metu taikoma, išlaidų skirtumą šilumos tiekėjai grąžins vartotojams? Ir kaip?
– Jeigu pereinamuoju laikotarpiu vartotojai sumokės daugiau, nei realiai šilumos įmonė patyrė sąnaudų, atitinkamai šia lėšų suma vartotojams bus mažinama būsimo laikotarpio kaina. Kompensavimo sąlygas ir laikotarpį nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
– Dėkojame už atsakymus.