Erkių platinamos ligos

D2Lietuvoje aptinkama apie 10 erkių rūšių, tačiau viena iš pavojingesnių yra iksodinių erkių šeima. Lietuvoje šiai šeimai priklauso Ixodes ricinus erkė, kuri perneša Laimo ligos, erkinio encefalito sukėlėjus. Erkės – nereiklūs ir neįnoringi gyviai, joms pakanka vos kartą per metus pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis erkių priešas yra sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi ten, kur pakanka drėgmės.
Dažniausiai pasitaikantis erkių platinamas susirgimas – Laimo liga. Praėjusiais metais šia liga sirgo 10 Birštono ir 19 Prienų rajono savivaldybės gyventojų. Laimo ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1–4 savaičių po erkės įsisiurbimo. Simptomai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, jaučiami galvos, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas, nuovargis, padidėja limfmazgiai. Pagrindinis simptomas – besiplečianti raudona dėmė, atsiradusi įsisiurbus erkei. Jos skersmuo gali padidėti net iki 7 cm, nors iš pradžių ji būna 5 cm. Nepaisant to, kad dėmė išnyksta savaime, vis tiek būtina apsilankyti pas gydytoją. Juk tai dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Kitos stadijos simptomai gali pasirodyti tik po 3 mėn. arba visiškai nepasireikšti. Laimo ligos sukėlėjai gali tiesiog tyliai tūnoti organizme. Laiku nepasirūpinus sveikata ir nesikreipus pagalbos į medikus, gali kilti kur kas rimtesnių sutrikimų, pavyzdžiui, meningitas, neuritas, sąnarių uždegimas ir kt.
Kita, rečiau pasitaikanti, bet daug pavojingesnė erkių platinama liga – erkinis encefalitas. Liga pasireiškia po 2–28 dienų. Erkės įsisiurbimo vieta dažniausiai neparausta. Asmuo, sergantis šia liga, dažniausiai jaučia galvos, raumenų, sąnarių skausmus, silpnumą, jį pykina, kūno temperatūra pakyla iki 38–38,5 °C. Net 80 proc. ligos simptomų sutampa su peršalimo požymiais. Jie dažniausiai praeina po savaitės. Tačiau antra ligos simptomų stadija pasireiškia maždaug 30 proc. užsikrėtusiųjų, kurie jaučia gana stiprų galvos skausmą, vemia, atsiranda kūno traukuliai, sutrinka mąstymas, pusiausvyra, pasireiškia kalbos sutrikimai, pradeda drebėti rankos ir liežuvis. Trečdalis žmonių pasveiksta po 3 mėn., tokia pat dalis – po metų, tačiau yra ir tokių, kurie šiuos simptomus jaučia visą gyvenimą. Juos gali kamuoti miego sutrikimai, galvos skausmas, pablogėjusi atmintis, negebėjimas susikoncentruoti ir pan. Šia liga galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą, ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.
Vos tik viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 5 – 7 laipsnių šilumos, erkės iškart suaktyvėja. Joms gyvybiškai svarbu po žiemos pasimaitinti. Kiekvienais metais nuo kovo iki lapkričio mėn. atliekamas erkių gausumo stebėjimas, kuris išreiškiamas erkių gausumo vidurkiu 1 km.  Šis rodiklis kiekvienai, metais vis didėja (Vidutinis erkių skaičius  praėjusiais metais buvo 22 erkės 1 kilometre,  2014 m. – 9,6).  Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl Laimo ligos buvo tiriamos 32  erkės iš teritorijos, esančios prie Birštono tvenkinių, 5 -iose aptikta Borrelia burgdorferi (15,6 proc.), bei 18 erkių iš Balbieriškio seniūnijos Žiegždrių miško, 2 -jose aptikta Borrelia burgdorferi (11 proc.).  Šiais metais pirmosios erkės buvo rastos kovo 10 d.
Kaip išvengti erkių įsisiurbimo?
1. Nuolat tvarkyti ir prižiūrėti aplinką – viena ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta žolė, nesugrėbti lapai, auga brūzgynai. Todėl labai svarbu erkėms sudaryti nepalankias sąlygas gyventi ir plisti – nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų bei gyvenamųjų namų teritorijas (dažnai šienauti, naikinti menkaverčius krūmynus).
2. Važiuojant iškylauti į gamtą patariama rengtis šviesesniais, ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais drabužiais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus ilgais aulais, užsidėti kepuraitę ar užsirišti skarelę. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą saulėtą aikštelę, sėdėti ar gulėti pasitiesus kilimėlį. Galima naudoti ir erkes atbaidančias priemones (repelentus).
3. Grižus į namus, atidžiai apžiūrėti kūną (ypač erkės mėgsta įsisiurbti į paausius, pakinklius, pažastis, sprandą), iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai).
Įsisiurbus erkei, reikia kuo greičiau ją pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti, vėliau stebėti savijautą. Pastebėjus raudoną dėmę odoje ar pasireiškus į gripą panašiems požymiams, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pati patikimiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai. Šiuo metu yra vakcinos, skirtos ir suaugusiųjų asmenų, ir vaikų skiepijimui. Imunitetui įgyti taikomos 3 vakcinos dozės. Lietuvoje registruotos dviejų gamintojų vakcinos nuo erkinio encefalito. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Rekomenduojama įprastinė skiepijimo schema – 3 vakcinos dozės (pasiskiepijus pirmą kartą, po 1 – 3 mėn. skiepijama antrą kartą, o dar po 9 – 12 mėn. – trečią). Pirmoji revakcinacija reikalinga po trejų metų. Vėlesnė – palaikomoji  revakcinacija – rekomenduojama kas 5 metus, vyresnio amžiaus žmonėms (vyresniems nei 60 m.) – kas trejus metus. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos anotacijoje.
Praėjusiais metais Prienų rajono ir Birštono savivaldybės gyventojams buvo įskiepyta 411 dozių, per šių metų 3 mėnesius – 97.
Norintiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.  Ši vakcina yra mokama.
Vilija Matulevičienė
 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro  prie SAM Kauno departamento Prienų skyriaus vyresnioji specialistė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *