Svarbiausia – bendrystė!

DSC01112Šį kartą „Gyvenimo“ laikraščio komanda Išlauže. Apie seniūnijos gyventojų džiaugsmus ir problemas kalbėjomės su seniūnu Tomu Skrupsku ir seniūnijos aktyvistais.

Seniūno pagalbininkai – seniūnaičiai ir bendruomenės aktyvistai

Išlaužo seniūnijoje yra susibūrusi tik viena bendruomenė. Ir ne todėl, kad seniūnijoje mažai aktyvių žmonių. Patys išlaužiškiai džiaugiasi, kad Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenė buria visos seniūnijos gyventojus. O klubas „Šventupė“ – vienintelis sveikos gyvensenos klubas Lietuvoje, veikiantis kaimo vietovėje.
Seniūnija suskirstyta į keturias seniūnaitijas. Seniūno Tomo Skrupsko teigimu, seniūnaičiai – aktyvūs žmonės, teikiantys įvairius pasiūlymus bei noriai dalyvaujantys įvairiausiose seniūnijos veiklose. Viena labai svarbi ir veiksminga seniūnaičių veikla – dalyvavimas pašalpų skirstymo komisijos darbe. Nors šios komisijos sprendimai turi tik patariamąjį balsą, tačiau tai labai drausmina tuos, kurie nenori gyventi deramai.
– Tie, kurie negauna pašalpų, negauna pelnytai, – įsitikinęs seniūnas.
Seniūnaičiai kartu su kitais seniūnijos aktyvistais dalyvauja ir sprendžiant, kurį seniūnijos kelią reikia remontuoti pirmiausia, kuris dar gali palaukti.
Seniūno teigimu, seniūnaičiai visada pirmieji pagelbsti, kai prireikia bet kokios informacijos, jie geriausiai žino, kas vyksta vienoje ar kitoje šeimoje.
Visgi, nors visi supranta, kad seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai dirba savanoriškai, labai reikėtų jiems kompensuoti nors dalį patiriamų išlaidų kurui, telefoniniams pokalbiams.
Pokalbio metu buvo diskutuota apie tai, kad jau dabar reikia pradėti galvoti apie kitų metų rajono biudžetą, kuriame turėtų atsirasti ir lėšų šių išlaidų kompensavimui. Juo labiau, kad nemažai sutaupoma skiriant mažiau pašalpų.

Stiprybė – vienybėje

Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorės ir Šeimos dienos centro pirmininkės Rasos Žilinskienės teigimu, išlaužiškiams taip puikiai pavyksta išspręsti visas problemas pirmiausia dėl to, kad žmonės yra labai vieningi ir, esant reikalui, kimba visi ir padaro, kas reikalinga.
Jai pritarė ir seniūnaitė Asta Tamošiūnienė, pasidžiaugusi, kad bendradarbiaujant su seniūnija, bendruomene, mokykla ir kitomis institucijomis sėkmingai sprendžiamos socialinės problemos, remontuojami keliai.
– Kai poreikis telktis kyla „iš apačios“, tai ir problemų nebūna, – sakė  seniūnas T.Skrupskas.
Juk nuveikta tikrai daug. Bendruomenės aktyvistai rengia nemažai tradicinių švenčių, parodų, organizuoja išvykas, talkas. Ypač visi džiaugiasi prieš dvejus metus Parapijos namuose duris atvėrusia sale, kuri tapo nuolatine bendruomenės susibūrimų vieta. Tik visų darnaus darbo ir susitelkimo dėka salė buvo prikelta naujam gyvenimui. Ir viliamasi, kad, pasibaigus panaudos sutarties laikui, sutartis bus pratęsta.
– Kaip ir visur, yra visokių žmonių – ir labai darbščių, ir tinginių. Stengiamės į bendruomenės veiklą įtraukti visus. Kartais pavyksta daug žmonių suburti draugėn, kartais mažiau… Gaila, kad kai kuriuos prikalbiname tik kelis kartus asmeniškai pakvietę. Dalis žmonių, ypač gyvenančių arčiau Prienų, renkasi renginius, vykstančius mieste, o ne Išlauže,-  kalbėjo seniūnaitė Birutė Skaudžiuvienė.
Dar vienas pasididžiavimo objektas – 2007 metais pradėjęs veikti Šeimos dienos centras, kurio steigėja – Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenė. Centras gyvuoja iš projektinės veiklos, prisidedant rėmėjams. Kol kas pagrindinė veikla – socialinės rizikos šeimų vaikų užimtumas. Šeimos dienos centro pirmininkė R. Žilinskienė viliasi, kad netrukus veiklos bus pasiūlyta ir suaugusiesiems. Ji apgailestavo, kad mažėjant finansavimui, gali užimti mažiau vaikų. Yra ir kitokių problemų – nors finansavimas jau skiriamas trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau, vis  dėlto sunku rasti kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, norinčių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

Dėmesys – eismo saugumui

Išlaužiškiai pasidžiaugė, kad pernai buvo įgyvendintas ilgai lauktas projektas ir nutiestas šaligatvis su atitvaru mokyklos link, tad dabar vaikams eiti saugu.
Tačiau nerimą kelia daug greičio mėgėjų, po miestelį „lakstančių“ tikrai greičiau, negu leidžia Kelių eismo taisyklės. Labai laukiama Liepų gatvės rekonstrukcijos. Ši gatvė, pasak seniūno, pati problematiškiausia ir reikėtų tvarkyti ne tik kelio dangą, bet pakeisti ir susidėvėjusius bei nuolat prakiūrančius vandentiekio tinklus. Rekonstrukcijos projektas jau parengtas, belieka sulaukti finansavimo. Nors vienoje pusėje šaligatvio reikėtų ir Žvejų gatvėje, nes, prasilenkiant automobiliams, pėstiesiems nėra kur dėtis.
Ramybės neduoda ir laukiama kelio Garliava – Prienai rekonstrukcija. Manoma, kad, prasidėjus darbams, eismas bus nukreiptas Žvejų gatve. Paaiškinimo, kaip viskas vyks, iš projektuotojų žmonės nesulaukė. Buvo atsakyta, kad tuo rūpinsis rangovai. O jų kol kas dar nėra.

Pašalpos – seniūnijų rankose

Prieš pora metų pakeitus socialinių pašalpų skyrimo tvarką ir prie sprendimo dėl kiekvienos pašalpos skyrimo tikslingumo prisidedant ir seniūnaičiams, bendruomenių bei įvairių įstaigų atstovams sumažėjo galimybė piktnaudžiauti.
– Pašalpų gavėjų skaičius ženkliai sumažėjo. Nemažai žmonių susirado darbus, kiti, nenorintys dirbti viešųjų darbų, patys atsisakė pašalpų, – teigiamai pokyčius vertina seniūnijos socialinė darbuotoja Sandra Barkauskienė.
Ją džiugina ir tai, kad neatsiranda naujų pašalpų gavėjų. Anot socialinės darbuotojos, tie patys žmonės tai kurį laiką dirba, tai vėl gauna pašalpas.
S.Barkauskienės manymu, reikėtų pakeisti ir pašalpų, gaunamų gimus vaikui, skyrimo tvarką. Šiuo metu pašalpas gali gauti ir užsienyje gimusių vaikų tėvai, Lietuvoje deklaravę vaiko gimimą. O gal geriau padidinti pašalpas nuolat Lietuvoje gyvenantiems?

Džiaugiamasi ir mažais teigiamais pokyčiais

Išlaužo seniūnijoje yra keturios socialinės rizikos šeimos, kuriose auga šeši nepilnamečiai vaikai.
Pasak Socialinių paslaugų centro darbuotojos Jolitos Abramavičienės, praėjusių metų pradžioje sąrašuose buvo aštuonios šeimos. Gaila, bet iš sąrašų jos buvo išbrauktos ne dėl to, kad pakeitė gyvenimo būdą, bet dėl to, kad arba vaikai tapo pilnamečiais, arba išvyko gyventi kitur. Pagrindinės problemos – socialinių, tėvystės įgūdžių stoka, motinos girtavimas.
– Nors iš manęs reikalaujama, kad aš padėčiau ir šių žmonių gyvenimo būdas pasikeistų iš esmės, tai neįmanoma. Problemos, kurios tęsiasi dešimtmečius arba perduodamos iš kartos į kartą, niekur neišnyksta, todėl džiaugiuosi ir mažais, ir trumpalaikiais pasiekimais, – sakė J.Abramavičienė.
Ji pasakojo, kad jai neretai tenka mokyti, kaip lovą pasikloti, kaip knygas ar rūbelius sutvarkyti. O nuvykusi į tokią šeimą, kur girtaujama, dažnai nesijaučia saugi, todėl dažniausiai vyksta kartu su policijos pareigūnu, seniūnu ar seniūnaičiu.
J.Abramavičienė apgailestavo, kad nedirba savaitgaliais ir po darbo valandų, nes tuo metu šiose šeimose prasideda tikrasis „gyvenimas“.
Pastaruoju metu dėl rezonansinių įvykių šalyje socialiniai darbuotojai sulaukia daug kritikos.
– Mes negalime gyventi tų žmonių gyvenimų. Dirbti labai sunku, nes sunku pasiekti rezultatų, – sakė J.Abramavičienė.

„Dirbame savo darbą“

Pokalbio metu palietėme daug ir įvairių temų. Susirinkusieji džiaugėsi, kad seniūnijos internetinė svetainė, kurią tvarko seniūnas T.Skrupskas, yra labai patogi bei informatyvi.
Vietiniai gyventojai ir aikštelėje pailsėti sustojantys pravažiuojantys pasigenda viešojo tualeto.
Bibliotekininkė Irma Židonienė džiaugėsi, kad ir knygų turi pakankamai, ir skaitytojų netrūksta. Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistė Angelė Martusevičienė sakė, kad jau pradeda ruoštis pasėlių deklaravimui, kuris šiais metais tęsis nuo balandžio 6 iki birželio 6 d. Iki tol dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės reikia suregistruoti visas kiaules.
– Dirbame savo darbą, bendradarbiaujame vieni su kitais ir džiaugiamės, – tvirtino susitikimo dalyviai.
Laima Duoblienė

Rubrikoje „Mums rūpi. Rūpinkimės kartu!“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *