Šeimos santykių instituto iniciatyva šešių pilotinių savivaldybių (taip pat ir Prienų rajono) specialistams, dirbantiems šeimos ir vaiko gerovės srityse, buvo surengti mokymai, kurių tikslas – sukurti ir įdiegti kompleksinės pagalbos šeimai modelį, taip mažinant riziką sutrikdyti vaikų – tėvų santykius ir pažeisti vaiko prigimtinę teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais net ir po jų skyrybų. Šie mokymai – tai europinėmis lėšomis finansuojamo projekto „Tėvų – vaikų santykių susvetimėjimo ankstyvas atpažinimas, prevencija ir intervencija: kompleksinis pagalbos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atsiskyrimą“ dalis.
Baigiantis projektui, jo rezultatus apibendrino ir veiklos gaires ateičiai nubrėžė Prienų rajono savivaldybėje surengta apskritojo stalo diskusija „Apsaugok mano vaikystę. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba saugant vaiko teises konfliktiškų skyrybų atvejais“. Joje dalyvavę Šeimos santykių instituto, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Pedagoginės – psichologinės tarnybos specialistai, Socialinių paslaugų centro darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, rajono mokyklų socialiniai pedagogai, Policijos komisariato pareigūnai, advokatūros ir teismo atstovai aptarė tarpdisciplininei specialistų komandai keliamus uždavinius ir pateikė pasiūlymų teisiniam reguliavimui, kaip būtų galima sklandžiau spręsti besiskiriančių tėvų ginčus dėl vaikų.
Šeimos santykių instituto šeimų konsultantė – mediatorė Živilė Baronienė atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai tėvai į specialistus kreipiasi pagalbos tuomet, kai patys nesusidoroja su vaikų elgesio problemomis. Neretai, pradėjus aiškintis konfliktiško vaiko elgesio ar uždarumo, suprastėjusio mokymosi, pamokų praleidinėjimo priežastis, paaiškėja, kad jų šaknys glūdi šeimoje, jas išprovokuoja įtempti tėvų tarpusavio santykiai, užsitęsusios jų skyrybos.
„Neretai skyrybų procesas būna ilgas ir skausmingas, bylinėjimas tęsiasi po kelerius metus, nesutariama dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, į konflikto sprendimą abi pusės įtraukia vaikus, artimuosius, įvairias tarnybas, teismus, policiją ir kt. Dažni teismai, nuolatiniai kaltinimai, trukdymai vaikui bendrauti su kitu tėvu, kritika buvusio sutuoktinio atveju, varžymasis su juo dėl vaiko dėmesio ir meilės, fizinis ir emocinis bauginimas traumuoja vaiką, tėvų tarpusavio „kare“ jis tampa įkaitu, jaučiasi esąs kaltas dėl nenusisekusių tėvų santykių, išgyvena nerimą ir baimę dėl ateities,“ – pastebi Ž.Baronienė.
Projekto koordinatorė dr. Živilė Kėrytė pabrėžė, kad su šeimos problemomis savo veikloje susiduriantiems įvairių institucijų specialistams keliamas uždavinys kuo anksčiau atpažinti rizikas, kuomet vaiko teisės gali būti pažeidžiamos, kurios šeimos turi potencialo tapti konfliktiškomis ateityje, ir pagal savo kompetenciją suteikti jiems savalaikę pagalbą.
-Būtinas tarpinstitucinis visų komandos narių bendradarbiavimas, tarpusavio sutarimas, kaip padėti vaikui ir tėvams, neįsitraukiant į užsitęsusius poskyrybinius konfliktus. Patirties galima pasimokyti iš kitų užsienio šalių praktikos, pavyzdžiui, Islandijoje, Danijoje aktyviai veikia šeimos mediatoriai, padedantys spręsti tėvų tarpusavio konfliktus vaiko globos ar kitais su jo priežiūra susijusiais klausimais. Projekto metu sulaukėme specialistų pasiūlymų inicijuoti teisės aktų pataisas, kurios padėtų užtikrinti sklandesnį ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sprendimą. Šios teisinės priemonės „atrištų“ rankas teisėjams. Konfliktiškų skyrybų atvejais jie galėtų paskirti laikinas vaiko teisių apsaugos nuo įtraukimo į konfliktą ir jo interesų gynimo priemones – šeimos mediaciją, įpareigojimą konfliktuojančioms pusėms lankyti tėvystės įgūdžių stiprinimo arba bendradarbiavimo ugdymo programas, – Šeimos santykių instituto atstovės diskusijos dalyvius kvietė taip pat išsakyti savo nuomones dėl šių priemonių tikslingumo.
Diskusijos rengėjos nagrinėjo tėvų konfliktiškumo lygmenis, patarė, kada ir kokioms institucijoms reikėtų įsikišti į tėvų konfliktą, kaip juos paskatinti bendradarbiauti dėl vaiko. Anot jų, skyrybų metu patiriami stiprūs jausmai, nuoskaudos trukdo tartis ir bendradarbiauti, todėl tėvus, norinčius išsaugoti tėviškus vaidmenis ir po skyrybų, reikia skatinti nebijoti kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus, šeimos mediatorius. Trečioji pusė tėvams leidžia įvertinti, kur jie klysta, išsiugdyti pozityvų požiūrį į situaciją, padėti išspręsti tarpusavio ginčus.
Vis dėlto, advokato Vladislovo Miluko teigimu, Prienuose, kur visi vieni kitus pažįsta, dar nėra įpročio kreiptis į psichologus, šeimos vengia viešai kalbėti apie savo problemas, bijodamos visuomenės nuomonės. Jo pastebėjimu, beveik 90 proc. skyrybų įvyksta „šalių susitarimu“, nes tai materialiai naudingiau. Tačiau, kaip teigia Vaiko teisių skyriaus vedėja Rasa Olisevičienė, dažni atvejai, kai po „draugiškų“ skyrybų buvę sutuoktiniai toliau tęsia tarpusavio karą, užversdami pareiškimais ir kaltinimais Vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją, mokyklą ir teismą. Susidaro „užburtas ratas“, todėl labai svarbu, kad susijusios institucijos tarpusavyje bendradarbiautų, atrastų mechanizmą, padedantį konfliktuojančioms pusėms išeiti iš šios situacijos. Ž.Baronienės pastebėjimu, jei tėvai nekeis savo elgesio, nebus įmanoma padėti ir vaikams.
Prienų savivaldybės institucijų atstovai sutarė, kad tėvais negimstama, sunkumų patiria ne tik socialinės rizikos, bet ir tvarkingos, gerą socialinę padėtį turinčios šeimos. Yra šeimų, kurios sąmoningai ieško būdų, kaip situaciją išspręsti netraumuojant vaiko. Tačiau jas sulaiko tai, kad, norint pasikonsultuoti su Pedagoginės – psichologinės tarnybos specialistais, reikia gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos nemokamą siuntimą, todėl nuogąstaujama, ar po to šeimos gyvenimas nebus stebimas pro padidinamąjį stiklą. Prienų pedagoginės – psichologinės tarnybos psichologės Dalės Daivos Gasparavičiūtės teigimu, šiuo metu dažniausi užsiėmimų tarnyboje lankytojai yra tėvai, kuriuos nukreipia Socialinių paslaugų centras ar įpareigoja teismas.
Bandymai į tėvystės įgūdžių stiprinimo programą sukviesti platesnį tėvų ratą iki šiol nebuvo sėkmingi, tačiau tarnybos specialistai nenuleidžia rankų. Jų iniciatyva steigiamas Tėvų klubas, kuriame bus skaitomos paskaitos pedagoginiais ir psichologiniais klausimais, vyks diskusijos rūpimais klausimais, praktiniai interaktyvūs užsiėmimai, kuriuose suaugusieji mokysis konstruktyviai spręsti konfliktus, įgys žinių, kaip tapti geresniais tėvais. Klubo užsiėmimai yra nemokami, juose gali dalyvauti visi norintieji. Susidomėję tėveliai laukiami paskutinį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį nuo 15 valandos Prienų pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (Kęstučio g. 45). Galima registruotis tel. (8 319) 52 355.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Rasos Olisevičienės manymu, darbas su tėvais yra ilgalaikis, nereikia jiems kelti maksimalių reikalavimų, kad iš karto pakeistų savo gyvenimo būdą. Daugelis savo gyvenime yra išgyvenę traumuojančių patirčių, todėl žingsnelis po žingsnelio juos reikia skatinti pokyčiams, ugdytis ir stiprinti pozityvių santykių šeimoje kūrimo įgūdžius.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“