Pagerbtas žymaus konstruktoriaus Balio Karvelio atminimas

B. Karvelis 1981 m. per savo 70-metį. Paklaustas, kodėl taip gudriai šypsosi, atsakė: „Aš tai sulaukiau septyniasdešimties, o jūs nežinia, ar sulauksite...“

B. Karvelis 1981 m. per savo 70-metį. Paklaustas, kodėl taip gudriai šypsosi, atsakė: „Aš tai sulaukiau septyniasdešimties, o jūs nežinia, ar sulauksite…“

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį būrelis Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos darbuotojų paminėjo gamyklos įkūrėjo ir direktoriaus Vytauto Pakarsko gimimo (85) ir mirties (20) metų sukaktis. Prieš savaitę prisimintas ir lakūnas, genialusis sklandytuvų konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs ir pirmąjį šalyje stiklaplasčio sklandytuvą BK-7 „Lietuva“. Sausio 23 d. jam būtų 105 -eri. Ir jei ne šios dvi asmenybės, nebūtų buvę Prienus plačiai pasaulyje išgarsinusios sklandytuvų gamyklos, o ir daugelio to meto gabių, aviaciją pamilusių jaunuolių keliai kažin kur būtų nuvingiavę. Būrelis jų ir buvo susirinkę į atminties popietę.

Šiandien tie „jaunuoliai“ – į septintą dešimtį įkopę senjorai. Sklandytuvų gamykloje, kurią švelniai vadino „fabrikėliu“, seniai nebedirba, bet aviacijos „bacila“ juose dar gyva. Nepamiršti ir metai, praleisti gamykloje, sutiktos istorinėmis tapusios asmenybės. Atsiminimais apie B. Karvelį dalinosi fabrikėlio gyvenimo sūkuryje sukęsis direktoriaus pavaduotojas Vytautas Mekšriūnas, vyr. konstruktorius Pranas Šnioka, kuriam gamyklos palėpėje su Karveliu teko ir gyventi, konstruktorė, gamybininkė Violeta Gedminaitė, Statinių bandymų laboratorijos viršininkas Jonas Janušauskas, aerodinamikas Stasys Martusevičius, technologas Jonas Paulauskas, sklandytuvo „Nida“ vyr. konstruktorius Jonas Bankauskas, „Blanikų“ remonto cecho viršininkas Algis Blekaitis, Techninės kontrolės viršininkas Alfonsas Šulnius ir kiti. Visų atmintyje B. Karvelis išliko ne tik kaip genialus sklandytuvų konstruktorius, bet ir kaip nepaprastai tauri asmenybė. Jo šilta šypsena, tėviška globa, drąsinantis žodis, asmeninis pavyzdys skatino siekti aukštumų, teikė stiprybės įgyvendinant svajones. Jį mylėjo, gerbė ir senas, ir jaunas, ir eilinis darbininkas, ir aukšto rango valdininkas. Jis buvo paprastas ir nepaprastas žmogus, tituluojamas geriausiu ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos sklandytuvų konstruktoriumi.

B. Karvelio  baltasparnė BK-7 „Lietuva“, ištobulinta iki LAK-12 „Lietuva“, populiari ne tik tarp Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių sklandytojų.

B. Karvelio baltasparnė BK-7 „Lietuva“, ištobulinta iki LAK-12 „Lietuva“, populiari ne tik tarp Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių sklandytojų.

B. Karvelis gimė 1911 m. Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Keturklasę mokyklą baigė Svėdasuose. 1922 – 1926 metais mokėsi Užpalių progimnazijoje. Ją baigęs išvyko į Kauną, bandė stoti į Meno mokyklą, tačiau nesėkmingai. Į gimtąjį kaimą negrįžo, įsidarbino fabrike, kuriame veikė nemokama dvimetė šaltkalvių mokykla. 1931 – 1938 m. dirbo Plentų valdybos Centrinio garažo mechaniku. Susidomėjęs sklandymu 1934 m. Nidos sklandymo mokykloje įgijo B kategorijos piloto kvalifikaciją, kitais metais tapo ir C kategorijos pilotu. Mirus tėvui, jo turėtą malūną ant Šventosios upės kranto pardavė kaimynui, o už gautus pinigus baigė Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą ir įgijo civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą. 1936 – 1938 m. pats sukonstravo, pastatė ir išbandė sklandytuvą BK-1 „Vanagas“. Tai buvo vienas geriausių to meto lietuviškų sklandytuvų. Už tai B. Karveliui suteiktas konstruktoriaus vardas ir skirta 500 litų premija. Daug kas stebėjosi tokiu puikiu, beveik savamokslio konstruktoriaus kūriniu. 1938 m. skrisdamas šiuo sklandytuvu Tautinės olimpiados varžybose užėmė 7-ąją vietą. 1937 – 1940 m. papildomai dirbo Lietuvos aeroklubo velkamųjų skridimų instruktoriumi. Vienerius metus Vytauto Didžiojo universitete lankė žymaus lėktuvų konstruktoriaus brg. gen. Antano Gustaičio dėstytą kursą. 1938 – 1940 m. B.Karvelis buvo Orinio susisiekimo direkcijos lėktuvų remonto dirbtuvių vedėjas.1939 m. Aukštagiryje, šalia Vilniaus, įsteigus S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklą, jis buvo paskirtas instruktoriumi, vėliau ir jos viršininku. 1939 – 1941 m. sukonstravo ir pastatė rekordinį sklandytuvą BK-2 ( vokiečiams okupavus Lietuvą jis dingo).1941 m. birželio11 d. įvykdė sklandytojo D kategorijos piloto sąlygas. Prasidėjus karui, B. Karvelis buvo išsiųstas aviatechniku dirbti į Rygą, kurioje buvo kuriamas aviacijos įmonės „Aeroflot“ skyrius. Tolimesnis kelias vedė į Velikije Luki, kur dirbo mechaniku sanitarinių lėktuvų aerodrome. Karo metai prabėgo Irkutske, Jakutsko Civilinio oro susisiekimo remonto dirbtuvėse. Taip pat, kaip borto mechanikas, skraidė keleiviniais lėktuvais JAK. 1945 m. gegužės 22 d. B.Karvelis buvo suimtas ir nuteistas „už buržuazinio gyvenimo propagandą“. Penkeri metai kalėjimo aukso kasyklose, vėliau – tremtis. Į Lietuvą grįžo 1954 metais. Įsidarbinęs šaltkalviu Kauno traktorių motorų remonto gamykloje (dirbo iki 1958 m.) laisvu laiku suprojektavo sklandytuvus BK-3, (jis nebuvo pastatytas) ir BK-4 „Kaunas“. Pastarasis išbandytas Vepriuose. 1958 m. Vytautas Dovydaitis juo atliko pirmąjį pokario metais perskridimą, veikęs 132 km nuo Pociūnų iki Anykščių. Persikėlęs į Vilnių B. Karvelis Projektavimo -konstravimo biuro eksperimentinėje gamykloje staklių pramonei kūrė prietaisus ir įrankius.1959 m. sukonstravo aukštos klasės sklandytuvą BK-6 „Neringa“. Jis buvo pastatytas KTU Eksperimentinėse dirbtuvėse ir 1960 m. išbandytas Kyviškėse. 1962 -1963 m. Simferopolio dirbtuvėse buvo pagaminta per 60 šio tipo sklandytuvų. Jie, kaip ir ankstesni B.Karvelio sklandytuvai, buvo mediniai.
1968 m. Vytautui Pakarskui lankantis Lenkijoje vykusiame Pasaulio sklandymo čempionate gimė idėja ir Lietuvoje sukonstruoti ir pradėti gaminti plastmasinius sklandytuvus. Taip 1969 m. Prienuose buvo įkurtos Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės (ESAD), po kelerių metų išaugusios į gamyklą (ESAG). Vyriausiuoju konstruktoriumi dirbti buvo pakviestas B. Karvelis. Pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje stiklaplasčio sklandytuvas BK-7 „Lietuva“, pilotuojamas Aleksandro Jonušo, į orą pakilo 1972 m. gruodžio 8 d. ESAG pradėti gaminti stiklaplasčio sklandytuvai buvo tikras technologinis ir kokybinis šuolis, atvėręs žymiai platesnes sklandymo galimybes. Ne kartą tobulintas ir modifikuotas sklandytuvas buvo gaminamas serijomis. Jau būdamas garbaus amžiaus B. Karvelis, įvaldęs kompiuterinę techniką, 1986-1992 m. sukūrė per 100 sparnų profilių. Prienų sklandytuvų gamykloje genialus konstruktorius dirbo, kol išėjo į pensiją (1992).
Už nuopelnus B. Karveliui pirmajam šalyje suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas (1987 m.). 1993 m. jis apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, 1995 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Yra Lietuvos aeroklubo garbės narys.
Mirė 1996 m rugsėjo 7 d.
Kaip ir V. Pakarskas, Amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Rokantiškių kapinėse, Lakūnų kalnelyje. Laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Atmintin įstrigo sūnaus Vido, kuris tuomet buvo kunigas, atsisveikinimo žodžiai:
-Tėvas buvo laisvamanis, bet, duok Dieve, kad būtų daugiau tokių katalikų, koks buvo jis.
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *