Darbai sausio mėnesį

namu ukisSode. Pasirūpinkite, kad vaismedžiai ir uogakrūmiai gerai peržiemotų. Jei pasnigo nedaug, nuo takelių ir tuščių plotų (bet ne nuo vejos) nuvalytu sniegu apžerkite vaismedžių, ypač žemaūgių, pomedžius. Aviečių plantaciją, braškių lysves apmeskite žabais, eglišakėmis, padarykite užtvaras. Jei pasnigo gausiau, purų sniegą nuvalykite prie medžių kamienų ir gerai suminkite, kad po juo žievės negraužtų pelės.
Sniegas – tai žemės duknos žiemą. Jis apsaugo sodinių šaknis nuo iššalimo. Mažiau nušąla ir storiau aprišti vaismedžių kamienai bei storesnės šakos. Todėl apžiūrėkime, ar vėjas nenuplėšė aprišalų, ar medelių negraužia kiškiai. Nuo vaismedžių nuimkite kabančius mumifikuotus vaisius (juose miega ligų sukėlėjai), kenkėjų lizdus, senus lapus ir viską sudeginkite.
Darže. Nors už lango žiema, daržininkai jau gali apgalvoti, kurioje vietoje kokias daržoves pavasarį sodins. Galima nusipiešti planą popieriuje ir, prisiminus, kokios daržovės kurioje vietoje augo pernai, kad priešsėliai būtų tinkami, pradėti planuoti pavasario sėją.
Žiema — geras metas ir trąšoms kaupti. Pasirūpiname mėšlo, durpių, kalkių. Neapsieisime ir be mineralinių trąšų, ir be cheminių preparatų, vadinamųjų pesticidų. Pesticidai skirstomi į: fungicidus (prieš grybines ligas), insekticidus (prieš kenkėjus), herbicidus (piktžolėms naikinti), arboricidus (krūmams naikinti), akaracidus (erkėms naikinti) ir pan. Jų negalima sumaišyti ir bet kaip laikyti. Geriausia jiems padaryti specialias spintas arba dėžes, atskiras lentynas, užrašus. Kad prie pesticidų neprieitų pašaliniai, ypač vaikai, juos reikia gerai užrakinti.
Nepamirškime patikrinti ir kas dedasi rūsyje. Gal pradžiūvo smėlis, kuriame susluoksniuotos sėklos arba sudėti skiepūgliai, paimti prieš didesnius šalčius. Jeigu taip – palaistykime. O kaip laikosi vaisiai? Gal yra papuvusių. Perrinkime ir juos.
Nuolat žiūrime, kaip laikosi maistui ir pasodams skirtos daržovės kaupuose ir laikyklose. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0 – 1°C temperatūrą ir 80 – 90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 3 – 2°C temperatūrą. Temperatūrą ir drėgmę reguliuojame ventiliuodami. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0°C temperatūroje. Maistui skirti svogūnai laikomi 0 – 1°C temperatūroje, esant 80 – 85 proc. oro drėgnumui. Vegetatyviniu būdu dauginami vietiniai svogūnai laikomi 18 – 20°C temperatūroje. Pynes reikia nuolat peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti svogūnus. Esant aukštesnei temperatūrai, mažinamas drėgnumas iki 50 – 60 proc.
Kambarinių gėlių priežiūra. Šį mėnesį daugiausia rūpesčių būna su kambarinėmis gėlėmis. Jas reikia laistyti tik kambario temperatūros vandeniu. Šaltu vandeniu laistomų gėlių šaknys pradeda pūti, lapų pakraščiai paruduoja, lapai krinta. Vėdinant kambarius, gėles reikia saugoti nuo skersvėjų.
Kadangi žiemą oras namuose būna itin sausas, patartina keletą kartų per savaitę augalus apipurkšti vandeniu. Šį papildomą drėkinimo būdą reikėtų derinti su laistymu – augalus laistyti ir purkšti skirtingomis dienomis. Žiemą dėl vėsesnio ir sausesnio oro bei mažesnio gaunamo saulės kiekio nusilpusiems augalams reikia papildomų medžiagų, kurios skatintų jų augimą. Tam puikiai tinka organinės trąšos, kurių galima įsigyti daugelyje sodo reikmenų parduotuvių.
Bityne. Sausį bičių kamuolyje didesnių pasikeitimų dar nėra. Jis centriniais koriais truputį pakyla į viršų. Rudenį dirbusios arba varoatozės erkių pažeistos bitės pradeda žūti. Prie lakų atsiranda lavonėlių, trukdančių orui patekti į lizdą. Ramiu oru pakanka kas vieną ar dvi savaites apeiti avilius, pravalyti lakas. Reikia atkreipti dėmesį į negyvų bičių kiekį ant prielakčių ar prie jų, lakų priedangas, kurios apsaugo nuo zylių ir tiesioginio vėjo. Po vėjuotų dienų, ypač pūgų, reikia tuojau pat patikrinti avilių stogus, jų sandarumą, nuvalyti nuo prielakčių susikaupusį sniegą.
Laikas užbaigti avilių ir bitininkavimo inventoriaus remontą. Tinkamas laikas pavartyti bitininkystės literatūrą, pasidomėti naujovėmis seminaruose.

Gamtos kalendorius

Antrasis žiemos mėnuo lotyniškai vadinamas „Januarius“ – dievo Jano mėnesiu. Pasak romėnų, Janas – tai dviveidis dievas, kuris jaunuoju veidu žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį. Tai kartu ir pradžios, ir pabaigos, durų, vartų dievas. Tad ir juo vadinamas mėnuo atveria duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai – Naujiesiems metams.
Seniau lietuviai sausį vadino pusčiaus, sausinio, rago, vilkų mėnesiu.
Lietuvoje dažniausiai sausį upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu – viešpatauja gili žiema. Sninga smulkiu, „sausu“ sniegu, todėl ir mėnuo pavadintas Sausio vardu.
Jau gruodžio pabaiga pradžiugino žiemiškais orais – sulaukėme ir šaltuko,  ir sniego. Kokie orai mus lydės sausio mėnesį, prognozuoti mažai kas drįsta. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio oro temperatūra -2 – -5°C. Būta ir labai šaltų orų: 1940 m. sausio 17 d. Varėnoje buvo užfiksuota net -40,5°C temperatūra, 1970 m. sausio 30 d. -31 °C šaltis buvo užregistruotas 34 stotyse, o Utenoje tądien temperatūra buvo nukritusi iki –38,0 °C, 1987 m. sausio 4-8 d. temperatūra buvo nukritusi iki –35,0 °C.
Aukščiausia oro temperatūra – +12,6 °C – buvo užregistruota 2007 m. sausio 10 d. Lazdijuose. Šilta žiema buvo 1974 – 1975 m., kuomet neužšalo nė vienas ežeras, o sausio mėnesį daugelyje vietų pražydo žibutės. 2012 m. sausį buvo galima pamatyti ne tik žibučių, bet net ir rožių žiedų, miške buvo galima rasti voveraičių, danguje – stebėti vaivorykštę.
Gamtininko Selemono Paltanavičiaus manymu, šią žiemą labiausiai reikėtų sniego. Jo teigimu, sniegas – pats svarbiausias vandens nešėjas, o viskas yra labai išdžiūvę. Jei trūks drėgmės, kitamet nesidžiaugs ne tik ūkininkai, bet ir grybautojai bei uogautojai.
O sausio mėnuo visus pradžiugins kasdien vis aukščiau pakylančia saule. Per mėnesį diena pailgėja ko ne pusantros valandos – sausio 1 d. dienos ilgumas 07.20 val., o sausio 31 d.  – 8.39 val.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *