Jauni žmonės kuria naujas tradicijas

DSC08152Liepos antroje pusėje Prienų centre pradėjo veikti naujas baras, kurio savininkai Neringa Jakšytė ir Ernestas Juzikis jį pavadino „Britbaru“. Kaip sako naujojo baro šeimininkai, pavadinimas atsirado neatsitiktinai – kelis kartus atostogavę Didžiojoje Britanijoje jaunuoliai liko sužavėti vietinių barų atmosfera, interjeru ir lankytojų kultūra. Todėl kažką panašaus panoro pasiūlyti ir prieniečiams.

Pirmiausia – patalpos, paskui – idėjos
Viename sename filme juokaujama: „Pirmiau kėdės, paskui pinigai“, taip panašiai nutiko ir Neringai su Ernestu. Mintis turėti savo barą ir jame tvarkytis taip, kaip svajoji, jiems kirbėjo, tačiau tai daryti Prienuose niekada negalvojo. Vilniuje ar Kaune atidaryti baro nenorėjo, nes būtų susidūrę su didele konkurencija bei barų įvairovės išlepintais lankytojais. Patalpų dairęsi kituose miestuose, vaikščiodami Prienuose atsitiktinai pastebėjo skelbimą apie išnuomojamą pastatą miesto centre. Užėjo, pažiūrėjo ir … pasirašė nuomos sutartį. O tada jau teko kibti į darbus.
– Stengėmės viską padaryti taip, kad patiktų patiems – kad būtų mūsų svajonių baras, – sako Neringa ir Ernestas.
Kadangi žinojo, ko nori, buvo paprasčiau. Taupydami pinigus, viską, ką galėjo, darė patys – dažė, mūrijo, kalė, valė… Žinoma neapsiėjo ir be profesionalų bei artimųjų pagalbos, kol liko patenkinti galutiniu variantu.

Bare galima ne tik gerti
– Svarbiausias mūsų noras buvo parodyti, kad bare galima ne tik gerti, bet ir turiningai leisti laisvalaikį. Nenorime būti eiline „girdykla“, kaip daugelis manė. Pas mus galima stebėti varžybų transliacijas, žaisti biliardą, stalo žaidimus, mėtyti smiginį, švęsti šventes, susitikti ir bendrauti su draugais, – apie norą pasiūlyti prieniškiams dar neįprastų pramogų pasakoja Neringa ir Ernestas.
Neseniai surengę Helovino vakarėlį, stalo žaidimų vakarą, jie pastebėjo, kad jaunimas mielai renkasi ir leidžia savaitgalius jų bare. Mintyse kirba ir kitos idėjos, šeimininkai galvoja ir apie tai, kuo galėtų sudominti ne tik jaunimą, bet ir vyresnio amžiaus lankytojus. Drąsos ir ryžto nestingantys baro savininkai lankytojams nuolat siūlo įvairių nuolaidų, akcijų, apie kurias galima sužinoti ir Facebook paskyroje, ir skelbimų lentose prie baro bei bare.

Per trumpas baro darbo laikas
Sekmadieniais – ketvirtadieniais baras dirba iki 23 val., o penktadieniais ir šeštadieniais – iki 24 val. Tačiau Neringos ir Ernesto teigimu, lankytojai savaitgalio vakarais dažnai nori pabūti ir ilgiau, ypač jei nesibaigė vėlai prasidėjusios varžybos ar susirinko smagi kompanija.
– Deja, svečius tenka išprašyti. Jau iš pradžių planavome dirbti ilgiau, tačiau negavome leidimo. Gal dabar, kai visi skeptikai įsitikino, kad tris mėnesius puikiai tvarkėmės, pavyks prailginti darbo laiką, – svarsto baro šeimininkai.
Jie pasakojo, kad nors bare yra tik keturi staliukai bei pora kėdžių prie baro, sutalpina per trisdešimt žmonių: vieni žaidžia biliardą ar smiginį, kiti stovėdami šnekučiuojasi prie baro ar šoka, treti, iš sandėliuko atnešus papildomų kėdžių, susiburia prie staliukų.
Nors baras nėra didelis, tačiau, jaunųjų šeimininkų manymu, nedidelė erdvė suteikia jaukumo, šeimyniškumo, todėl idėjos plėstis nebesvarsto.

Kol kas mažai su Prienais susijusių smulkmenų
Baro sienos nukabinėtos plakatais, senų afišų kopijomis, vėliavėlėmis, ant lentynų daug senų daiktų, sportinių trofėjų. Pasak Neringos ir Ernesto, daugumą padovanojo draugai ir baro lankytojai, dalį – nusipirko patys.
– Žinome, kad prieš karą Prienuose veikė ne tik alaus bravoras, anot amžininkų, gaminęs geriausią alų Lietuvoje, bet ir daug barų. Tikimės, kad mūsų barą papuoš senosios nuotraukos, o klientams, ypač atvykusiems iš toliau, galėsime apie tai ir papasakoti, taip atiduodami privalomą „duoklę“ Prienams, – savo sumanymais dalinasi baro šeimininkai.

Alus tiško ant lubų ir sienų
Neringa – prieniškė, prieš trejus metus baigusi Birštono gimnaziją, buvo įstojusi į Vilniaus universitetą. Bet, pasimokiusi vos dvi savaites, kaip dauguma tautiečių, išvyko į Didžiąją Britaniją. Ten ne tik dirbo, tačiau per vienerius metus koledže baigė teisės ir psichologijos mokslus bei įstojo į tenykštį universitetą. Tačiau mokslus užsienyje atidėjo ir grįžo į Lietuvą, kur įstojo į nemokamas teisės studijas Mykolo Romerio universitete. Sėkmingai baigusi du kursus, tapo baro šeimininke.
Ernestas – kaunietis. Baigęs transporto vadybos studijas VGTU iki pat baro atidarymo dienos dirbo vienos įmonės Kauno regiono siuntų logistikos vadybininku. Nors kiekvieną mėnesį ir gaudavo stabilų atlyginimą, nepabijojo veltis į gyvenimišką avantiūrą ir išbandyti save kitoje veikloje.
Du jokios darbo bare patirties neturintys jaunuoliai liepos 22 dieną savo bare pasitiko pirmuosius lankytojus. Pasakodami apie tai, kad pilant pirmuosius bokalus alus tiško ant lubų ir sienų, nes iki tol nė vienas nebuvo pilstęs alaus, kiek klaidų pridarė mušdami čekius kasos aparatu, kiek dar visokių nesėkmių ištiko, dabar kvatojasi. Nors tuomet juokinga nebuvo.
– Pamažu visko išmokstame ir judame pirmyn, – atvirauja prieš dvejus metus viename Kauno bare susipažinusi pora.

Kviečiame pietauti!
„Britbaro“ lankytojams siūloma paragauti daugiau nei dešimties rūšių alaus, įvairių alkoholinių kokteilių, labai skanios giros, karšto vyno, Stakliškėse pagaminto senoviško midaus (kurio parduotuvėse neteko matyti), gaiviųjų gėrimų, sulčių. Nors kepsnių baro darbuotojai nekepa, tačiau norintys pavalgyti alkani neliks. Iki šiol prekiavę tik užkandžiais, visai neseniai meniu labai smarkiai išplėtė ir lankytojams jau siūlo naujovę – įvairių rūšių itališkų, prancūziškų, amerikietiškų sumuštinių.
– Nuo šiol norintys galės greitai ir sočiai pavalgyti! Beje, turime ką patiekti ir vegetarams, – sako baro šeimininkai.
Jie taip pat tikisi, kad skubantieji užsuks pasiimti kavos išsinešimui bei paskanaus ką tik iš krosnies ištrauktų bandelių. Kavos ir bandelių taip pat siūloma ne vienos rūšies.
Neringa ir Ernestas rimtai nusiteikę kurti naujas tradicijas:
– Norime tapti Prienų miesto gyvenimo dalimi ir keisti miestelėnų požiūrį į barų kultūrą.
Juk baras, į kurį įdėjo daug jėgų ir širdies, jiems patiems jau tapo ne tik darbo vieta, bet ir gyvenimo būdu.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *