Ar 2016 m. biudžetas pagerins žmonių gyvenimą?

Seime intensyviai svarstomas 2016 m. biudžetas. Ši procedūra greitai atkeliaus ir pas mus. Belaukdamos paskiriamų konkrečių lėšų iš valstybės, savivaldybei pavaldžios įstaigos, įmonės, organizacijos tikriausiai jau analizuoja, aptaria savo būsimus poreikius ateinantiems metams.
Spalį, dalyvaudama Lietuvos savivaldybių asociacijos ir LSDP frakcijos Seime organizuotoje konferencijoje „Savivaldos savarankiškumo didinimas“, išgirdau apie Premjero bei finansų ministro skaičiais pagrįstas optimistines finansines prognozes 2016 metams.
2016 metais planuojama į biudžetą surinkti 7 mlrd. 283 mln. eurų – 5 procentais daugiau nei planuojama gauti šiemet. Beje, sumažėja ES paramos dalis. Savivaldybių biudžetų pajamos didėja apie 13 proc.
Nuo 2016 m. Finansų ministerija keičia savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką. Pakeitimas realiai naudingas daugumai savivaldybių, nes bus palankesniu metodu apskaičiuojama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, tenkanti konkrečiai savivaldybei.
Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis iki 75,49 proc. (šiemet yra 72,8 proc.). Planuojama, kad 2016 m. savivaldybės gaus 94 mln. eurų daugiau iš GPM: tikimasi 55 papildomų milijonų eurų dėl ekonomikos augimo ir arti 40 milijonų – dėl atlyginimo didinimo, kitų poreikių finansavimo. 179 mln. eurų kitąmet bus didesnės ir specialiosios tikslinės dotacijos (į jas įskaitoma ir ES, kitų tarptautinių paramų lėšos).
„Biudžetas – tai mūsų Vyriausybės reakcija į išorės aplinkos iššūkius, turiu galvoje papildomas lėšas krašto apsaugai… Pirmą kartą Lietuvos biudžetą vertins Europos Komisija. Todėl tai mus dar labiau įpareigoja laikytis griežtų taisyklių, užtikrinant tvarumą,“ – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Kitais metais, Vyriausybės vadovo teigimu, numatomi mokesčių pakeitimai yra orientuoti taip, kad didėtų mažiausias algas gaunančių, vaikus auginančių ir neįgaliųjų pajamos.
2016 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didės 71 euru, tam suplanuota papildomai beveik 34 mln. eurų. Taip pat kitų metų biudžete numatomas algų didinimas socialiniams darbuotojams, darželių auklėtojams, vidaus tarnybos pareigūnams.
Nuo 2016 m. siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti nuo 166 eurų iki 200 eurų. Siūloma didinti NPD šeimoms, auginančioms mažus vaikus (nuo 60 eurų iki 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką) bei neįgaliesiems (priklausomai nuo neįgalumo laipsnio, nuo 175 iki 210 eurų arba nuo 235 iki 270 eurų per mėnesį). Maksimalaus NPD taikymo atveju gyventojas gautų beveik 90 eurų per metus daugiau, šeima auginanti du vaikus – 216 eurų per metus daugiau, neįgalieji – apie 63 eurais per metus daugiau grynųjų pajamų.
Biudžeto projekte siūloma nuo kitų metų pradžios nustatyti 350 eurų, t. y. 25 eurais didesnę nei dabar, minimalią mėnesinę algą (MMA). Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, padidinus NPD gaunantis MMA ir vaikus auginantis žmogus kitais metais gautų 13 atlyginimo dydžio pajamas.
Mums belieka tikėti, kad šių optimistinių planų nepakoreguotų geopolitinė situacija (pvz., net 8 proc. šiemet sumažėjęs eksportas į Rusiją atsiliepė šalies ekonomikai ir pagal ES reglamentus privaloma prieglobsčio pabėgėliams politika ar pan. )
Taigi savivaldos poreikiai pagal šias prognozes turi būti labiau patenkinami. Tačiau tikrai lėšų nebus tiek, kiek norėtume, nes jų kasmet trūksta ir Šveicarijai, Norvegijai, kitoms panašaus išsivystymo šalims. Suprantama, kad poreikiai, lūkesčiai visada viršija mūsų norus, tai – natūralu. Planavimas, strateginės įžvalgos, kur vesti organizaciją konkurencingoje ir technologiškoje XXI a. žinių visuomenėje, puikiai parodo vadovų inovatyvumą siekti kokybės, pritaikant naujas idėjas, priemones. Vadovams tenka persijoti savo planus, atsirinkti labiausiai naudingas, rinkoje paklausias veiklas. Sumanūs vadovai į šį procesą gražiai įjungia kuo daugiau personalo, organizuoja idėjų protmūšius ir pan., kad kiekviena organizacija atitiktų gaunančiųjų įvairias paslaugas, tarp jų – ir viešąsias (švietimo, sveikatos, socialines, kultūros), lūkesčius, būtų kuo geresnės sąlygos dirbti darbuotojams. Tik matanti savo ateitį keletą metų į priekį institucija neš naudą pirmiausia visiems paslaugų gavėjams, darbuotojams, kraštui, valstybei. Tikėtina, kad kitąmet skolų už komunalines paslaugas nebus, panašių į Ašmintos seniūnijos administracijos darbo sąlygas institucijų taip pat neliks, tualetinio popieriaus mokiniai į mokyklas jau nesineš…
Komiteto nariai, susiderinę su savivaldybės Finansų skyriumi, įstaigų, įmonių, organizacijų vadovais, pagal galimybes ketina dalyvauti planavimo procese.
Angelė Bajorienė
Rajono savivaldybės Tarybos Ekonominės plėtros, finansų ir investicijų komiteto pirmininkė