„Reikia žmonių, kurie nori dirbti ir tiki, kad galima padėti…“

IMG_1861Į Prienus pristatyti „Savižudybių prevencijos iniciatyvos“ Kupiškyje, pasidalinti patirtimi, kuri užaugino, subrandino ir į darbo grupę subūrė žmones, tiesiogiai susiduriančius su žmonių problemomis ir bandančius jas spręsti, atvyko medicinos psichologė Valija Šap, Kupiškio bendruomenės pareigūnė Gintarė Šližytė, skubios medicinos pagalbos teikimo specialistė Daiva Kučauskaitė.
„Visoms savižudybėms kelio neužkirsime, bet daugumai galime“, – teigė kupiškietės spalio 12 dieną surengtame seminare, į kurį gausiai susirinko seniūnijų, Socialinių paslaugų centro, Policijos komisariato, Pedagoginės – psichologinės tarnybos atstovai ir vadovė Angelė Vasiliauskienė (šio susitikimo iniciatoriai). Susidomėjimą svarstoma tema parodė savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas bei šio skyriaus specialistė Daiva Keblienė, Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė ir kiti.
„Reikia keleto žmonių, kurie nori dirbti ir tiki, kad žmogui galima padėti, jie turi būti pasirengę nebijoti, mokėti įvertinti riziką, analizuoti atvejį ir turėti žinių “, – apie pirmus žingsnius, kuriant darbo grupę, Krizių valdymo komandą, pasakojo V. Šap.
Savižudybės rizikos ženklų galima pastebėti kalboje, elgesyje, fiziniuose pokyčiuose. Situaciją gali lemti neseniai patirta netektis, savižudybė giminės istorijoje, depresija. Todėl psichologės teigimu, svarbu paklausti laiku: „O tu kartais negalvoji žudytis?“
„Mes, psichologai, specialiai išėjom iš kabinetų, kad žmonės mūsų nebijotų, suprastų, jog esame pasirengę padėti ir neabejojame tuo, ką darome“, – kalbėjo savižudybių prevencijos komandos narės iš Kupiškio. Jų telefonų numeriai yra visiems atviri, žinomi, platinami, kad bet kuriuo paros metu žmonės gali kreiptis pagalbos. Jos pasidžiaugė, kad jų darbu tiki ir mokslininkai, kurie geranoriškai bendradarbiauja.
„Dirbam ne sau. Ekspertai mato, kad vieningos savižudybių prevencijos Lietuvoje nėra“, – teigė „Reagavimo į savižudybių riziką Kupiškio rajone algoritmo“ kūrėjos. Į iš salės užduotą klausimą: „Kur dažniausiai nutrūksta algoritmas?“, V. Šap atsakė: „Daugiausia priešiškumo, skepticizmo ir paradoksalių situacijų sulaukiame iš sveikatos priežiūros institucijų. Labai svarbu, kad medikai nerašytų receptų, nepamatę ir neįvertinę žmogaus. Galiu pasidžiaugti seniūnų darbu, kurie patys skambina, organizuoja susitikimus“.
Kupiškietės akcentavo bendradarbiavimo svarbą su kolegomis, psichiatrais, policijos pareigūnais, savivaldybės vadovais, švietimo darbuotojais, politikais ir kt. Anot viešnių, realūs žmonių pasakojimai susitikimų metu yra labai jautrūs, todėl labai svarbu išsaugoti konfidencialumą, nes yra žmonių, manančių, kad jiems padėti nebegali niekas. Labai svarbu patikėti, kad kreiptis pagalbos yra normalu.
Daiva Kučauskaitė teigė, kad labai padeda ir statistinė informacija, surinkta ir nagrinėjama sistemingai. Savižudybių prevencijos komandos planuose – steigti asociaciją, kuri galėtų gauti finansavimą, nes šiuo metu dirba visuomeniniais pagrindais. Moterys pasidžiaugė gražiais ryšiais su Rotarry klubo nariais.
„Labai svarbu, kad žmogus nepaliekamas vienas ir žino, jog juo rūpinamasi, net jeigu jis yra ir aukštos rizikos. Gal nueikime pas kaimyną, nuneškime pyrago“…, – kalbėdamos apie nejautrumą šalia esantiems, specialistės ragino ieškoti priėjimo prie žmogaus, nepriklausomai nuo to, kad jau baigėsi ir darbo valandos.
Statistika rodo, kad Kupiškio rajone labiau yra linkę žudytis vieniši, sergantys lėtinėmis, progresuojančiomis ligomis žmonės, todėl aktualu, kad jie neliktų vieni, būtų pasiekiami socialinių darbuotojų. Tačiau, anot jų, ne mažiau svarbus bendravimas su šeimomis, jų artimaisiais, mokyklomis, kolektyvais.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad specialistų trūkumas, galimybės stacionarizuoti nebuvimas, net jei turima gera diagnostika, yra svarbiausia sveikatos priežiūros problema.
Po seminaro prieniečiai patikino, kad tokia specialistų grupė Prienuose labai reikalinga. Kupiškietėms dėkojo vicemeras A. Marcinkevičius, PPT vadovė A. Vasiliauskienė, kurie vylėsi, kad bendradarbiavimas tęsis, ir tik nuo mūsų pačių požiūrio ir pastangų priklausys, kaip sistemingai dirbsim ir suskubsim padėti pagalbos reikalingiems.
Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *