In memoriam  

Aleksandras BENDINSKAS

(1920 – 2015)

Untitled-1Rugsėjo 25 d., eidamas 96-uosius metus, Vilniuje mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis mūsų kraštietis Aleksandras Bendinskas. Vykdant A.Bendinsko paskutinę valią, praėjusį sekmadienį urna su velionio pelenais palaidota Prienų kapinėse, šeimos kape.
„Žiburio“ gimnazijos penkioliktosios laidos abiturientas visam laikui sugrįžo į savo tėviškę, kuri jam labai daug reiškė, kur jis gavo pirmąsias svarbias gyvenimo pamokas, pagrįstas krikščioniškąja morale ir idealizmu, išsiugdė pagarbą Dekalogui, Šeimai ir Tėvynei.
2009 m. vasarį, Prienų „Žiburio“ gimnazijai švenčiant 90 metų jubiliejų, Aleksandras Bendinskas, prisimindamas gimnazijoje praleistus metus, kalbėjo: „Mūsų laida (1931 -1939 m.) buvome idealistai, auklėjami patriotizmo dvasia. Būtent gimnazijoje supratau, kad “darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim.“(„Gyvenimas“, 2009 02 18).
Aleksandras Bendinskas gimė 1920 m. vasario 23 d. Marijampolės apskrities Šilavoto valsčiaus Skersabalio kaime ūkininkų šeimoje.
1931 m. įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, pasižymėjo kaip aktyvus sportininkas, užsiėmė lengvąja atletika, žaidė krepšinį, stalo tenisą – šiai sporto šakai A.Bendinskas atidavė kelis dešimtmečius.
Nuo 1939 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto studentas, studentų ateitininkų korporacijos „Grandis“ narys. 1944 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, 1960 m. – Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutą. Įgijo inžinieriaus technologo profesiją.
1940–1943 m. dirbo Kauno bendrovėje „Parama“ techniku, vėliau direktoriumi. 1943–1945 m. dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje.
Dalyvavo 1941 metų birželio 22 – 23 d. sukilime. 1943 m. buvo areštuotas vokiečių okupacinės valdžios. 1945–1956 m. kalėjo sovietiniuose lageriuose. Grįžęs iš gulago, nuo 1960 m. dalyvavo rezistencijoje, prisidėjo prie Maceinos, Brazaičio, Škirpos, Gedgaudo ir kt. knygų leidybos, daugino ir platino „Kroniką“, „Tėviškę“, „Pastogę“, „Vytį“ ir kitus leidinius.
Dirbo mechaniku, vyr. mechaniku „Drobės“ fabrike, Lentvario kilimų fabrike, Bandomojoje pluošto gamykloje, Buitinės chemijos gamykloje. 1969–1980 m. dirbo vyr. konstruktoriumi Projektavimo ir konstravimo biure, 1980–1990 m. – meistru Profesinėje technikos mokykloje.
1992–1996 m. kadencijos Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. A.Bendinskas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas, Lietuvos ateities forumo narys.
Trijų knygų autorius. 2006 m. išleistoje autobiografinėje beletrizuotoje knygoje „Be pagražinimų“ A.Bendinskas pasakojo apie tremtinio dalią, savo ir kitų išgyvenimus Lietuvos okupacijų metais, dalijosi mintimis apie mūsų šalies dabartį, nevengdamas skaudžių aktualijų, ironišku žvilgsniu žvelgdamas į save ir perdėtai reikšmingus politinius veikėjus.
2008 m. pasirodžiusi knyga “Dekalogas ir gyvenimas” yra svarbi savo išliekamąja verte – A.Bendinsko gyvenamojo meto dokumentiškumu, istorijos pamokomis, aštria ir tiesmuka autoriaus pilietine ir moraline pozicija.
„Dekalogas visam gyvenimui liko mano gyvenimo taisyklių rinkiniu. Tik aš jį papildžiau viena taisykle – NEBIJOK SAKYTI TIESOS“, – interviu „Respublikai“ (2009 07 02 ) sakė A.Bendinskas. – Viena iš pamatinių vertybių, kurią atsinešiau iš ankstyvosios jaunystės, buvo tikėti tik tuo, kuo pats įsitikini. Todėl niekas man negali primesti savo tiesų, jei aš jomis neįsitikinau pats. Mane tampė Smetonos laikais, buvau areštuotas vokiečių, kalėjau tarybiniais laikais, sprogdintas jau mūsų nepriklausomybės metais. Kodėl? Todėl, kad nepaklusdavau man primestai tiesai”. Į klausimą, kodėl atkurtos nepriklausomybės metais neišmokome nekartoti praeities klaidų, autorius pabandė atsakyti savo trečiojoje knygoje „Kodėl? Ieškau atsakymo“.
Daug kas liko tarp eilučių, ir Aleksandras Bendinskas ruošė ketvirtą knygą, kurioje ketino nepalikti klaustukų: „TODĖL“, tačiau taip ir nespėjo jos išleisti…
Šiemet gimtajame kaime Skersabalyje su giminėmis atšventęs savo 95 – tąjį gimtadienį, Aleksandras Bendinskas buvo nusiteikęs optimistiškai ir darbingai. Toks jis išliko iki paskutinės savo gyvenimo dienos.
Savas tarp svetimų, ir svetimas tarp savų… Nors dėl savo tiesaus žodžio ir įsitikinimų Aleksandras Bendinskas turėjo ir nedraugų, o viešumoje jo asmenybė buvo vertinta prieštaringai ir menkinta, visų jį artimai pažinojusiųjų atmintyje velionis išliks, kaip sektinas atsidavimo Tiesai, Pareigai, Šeimai ir Tėvynei pavyzdys. Politikoje ir gyvenime jis buvo diplomatiškas žmogus, mokėjęs maloniai bendrauti ir su bičiuliais, ir su priešais, rūpestingas vyras, tėvas, senelis ir dėdė.
Tegul Tau būna lengva tėviškės žemė…
Artimieji ir bičiuliai

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *