Ne vietoje išmesta stiklo šukė – blogiau nei šaukštas deguto

Jei vienas šaukštas deguto visą puodą košės sugadina, tai viena ne vietoje išmesta stiklo šukė – visą krūvą komposto žemės paverčia niekam tinkama. „Ilgas procesas, daugelio žmonių darbas ir pastangos nueina perniek tik dėl to, kad kažkas į mišrių atliekų konteinerį išmetė stiklo indą ar šukes, kurių smulkiomis dalelėmis užterštas kompostas netinka tręšimui“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas ir prašo: „Nemeskite jokio stiklo ir jo duženų į mišrių atliekų konteinerius!“

Langų stiklas surenkamas stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse.

Langų stiklas surenkamas stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse.

Vieno pusės litro talpos stiklainio ar butelio, išmesto į mišrių atliekų konteinerį, šukės užteršia kubinį metrą komposto, kurį tenka išpilti sąvartyne, nes niekur kitur naudoti jo jau nebegalima.
Anksčiau į sąvartyną patekdavo ir visos neišrūšiuotos komunalinės atliekos. Tam, kad tokia situacija pasikeistų ir atliekų į sąvartyną patektų kuo mažiau, Alytaus re-giono atliekų tvarkymo tech-nologijų centre įrengti mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai.
Juose komunalinės atliekos yra rūšiuojamos ir vėliau perdirbamos ar panaudojamos energijai gaminti. Todėl atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose – įstaigose ir namuose – tapo dar aktualesnis, nes kartu su komunalinėmis atliekomis į rūšiavimo įrenginius patekę metalo gabalai, sprogiosios medžiagos ar kitos netinkamos atliekos gali pridaryti daug žalos, sugadindamos brangiai kainavusius įrenginius.
Problemų pridaro ir į šiuos įrenginius patekęs stiklas. Kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis išpiltas į mechaninio rūšiavimo liniją, jis dažniausia sudūžta, o smulkių stiklo dalelių atskirti nuo kitų atliekų būna neįmanoma. Stiklo dalelės įsimaišo į biologiškai skaidžias atliekas, kurios yra kompostuojamos, ir tik procesui pasibaigus paaiškėja, kad kompostas užterštas stiklo ar porceliano priemaišomis ir yra netinkamas naudoti.
„Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose stiklą, kaip ir kitas atliekas, bandoma atsijoti. Tačiau sijojant atskiriamos tik didesnės stiklo šukės, o smulkios lieka tarp kompostavimui atskirtų biologiškai skaidžių atliekų. Technologijos, kurios leistų pašalinti smulkias stiklo daleles iš atliekų, yra labai brangios ir mūsų regionui, per metus pagaminančiam 2 – 3 tūkstančius tonų komposto, būtų per didelė prabanga jas pirkti“, – kalbėjo A. Reipas, primindamas, kad yra daug paprastesnė ir pigesnė išeitis: tinkamai išrūšiuoti stiklo atliekas.
Daugiausia stiklo priemaišų pasitaiko iš daugiabučių namų atvežtose komunalinėse atliekose. Į joms skirtus konteinerius žmonės dažnai išmeta maisto likučiais užterštus stiklainius, sudužusius stiklo, porceliano indus, veidrodžių šukes. Visa tai tolesniame atliekų tvarkymo procese sukelia daug problemų.
Jų nebūtų, jeigu žmonės visas stiklo atliekas: butelius, stiklainius, vazas, kitus stiklo gaminius ir duženas mestų į stiklo konteinerius. Nebus jokios tragedijos, jei šitame konteineryje atsidurs neišplautas indelis ar butelis nuo maisto produktų ar gėrimų.
Žinoma, į stiklo konteinerius negalima mesti tepalais, dažais ar kitokiomis cheminių priemaišų turinčiomis medžiagomis užterštos stiklo taros, automobilių stiklų, elektros lempučių, veidrodžių ir porceliano duženų – visa tai reikia rinkti atskirai ir išvežti į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles.
Atliekų tvarkytojai pastebi, kad stiklo pakuočių konteineriuose cheminėmis medžiagomis užterštų ar kitokių neleistinų atliekų beveik nebūna – iš konteinerių surinktos stiklo pakuočių atliekos yra labai kokybiškos. Tačiau atliekos, kurių negalima mesti į šiuos konteinerius, dar neretai atsiduria ne aikštelėse, o mišrių atliekų konteineriuose.
Tiesa, kasmet jų ten atsiduria vis mažiau: pernai, lyginant su 2012 metais, stiklo atliekų mišrių komunalinių atliekų sraute sumažėjo daugiau kaip 3 kartus – nuo beveik 2,5 tūkst. iki 812 tonų.
Skaičiai būtų džiuginantys, jeigu stiklo atliekos netaptų tuo šaukštu deguto, kuris viską gadina. „Visos atliekos, o ypač lengvai dūžtančio stiklo, turi būti išrūšiuojamos pirminėje stadijoje, tai yra, ten, kur susidaro, kad vėliau nekeltų problemų, ir didžiulės investicijos į atliekų tvarkymo sistemą duotų tą naudą, kurios visi laukiame“, – sakė ARATC vadovas A. Reipas.

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

1 komentaras

  1. Nežinau iš kur Lietuvoje tas nuskriaustųjų femeonnas. Visi mėgsta tuos „nukriaustuosiuos“ pradedant šokių ar dainų projektais, baigiant darbdavaiais etc. Atrodo visi nori jausti, kad kažkam blogiau nei jam ir tuo pasidžiaugti. O va jeigu kažkam geriau – tai trypkim, maišykim su purvais, nes visiems gi patinka guostis ir skųstis ir bėdavotis Pamenu vienos ex kolegės posakį „ nu mums čia gal ir nėra taip blogai, bet tik niekam nesakykim, jeigu kas klaus kaip sekasi, tai guoskimės, kad kaip ir visur “ wtf

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *