Mons. Juozapas Užupis: „Visi kartu turim nutiesti tiltus rytojui…“

Prienų garbės pilietis, nuo 1976 m. – Prienų parapijos klebonas, Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas monsinjoru nuo 1989 m., dekanas, Vilkaviškio vyskupijos tribunolo oficiolas, katechetinės mokyklos dėstytojas, buvęs kunigų seminarijos prefektas (ėjęs vikaro pareigas Radviliškyje, klebonavęs Kelmės raj. Žalpių, Vilkaviškio raj. Gižų, Alytaus raj. Ūdrijos ir Marijampolės raj. Gudelių parapijose), dabar – Prienų parapijos altarista.

Copy of DSC_1020Prelatas Juozapas Užupis, einantis 87 -uosius metus, mielai dalijasi mintimis apie šiandieną, rytdieną. Jo kasdiena prasideda ryte, šeštą valandą, kartais – pusvalandžiu vėliau. 

– Pradedu rytą prašydamas: „Viešpatie, nuplauk man veidą, Viešpatie, ateik man padėti“. O kai tą pusvalandį pramiegu, jau prašau: „Viešpatie, skubėk man padėti, aš jau vėluoju…“ Po rytinio apsitvarkymo skaitau Šventąjį Raštą, tekinas lekiu į bažnyčią, po šv. Mišių imu puodelį arbatos ar kavos. Po to skaitau rajono naujienas, pasidomiu sergančia kaimyne. Iš mūsų namo jau net keturi išlydėti Amžinojo poilsio. Užeina žmonių, pabendrauju, buityje reikia padėt. Jau – ir vakarinės mišios prieina. Pralekia diena greitai. Reikia judėt daugiau, daktarai liepia sportuot. Užmirštu tuos pratimus daryt. Prieš 15 metų daug mankštinausi, tada ir nesirgau.
– Prienų žmonės džiaugiasi, kad gali Jus matyti bažnyčioje, kreiptis į Jus. Jūs visiems brangus ir svarbus, nes jau išauginote ne vieną kartą: pakrikštyti, priėję Pirmosios Komunijos, sutuokti, palaidoti, paguosti, dvasiškai pastiprinti, tiesiog bičiuliškai sutikti, su jais pabūta kartu… Įvairiais atvejais dažnuose namuose Jūs palikote dalelę savęs. Jums svarbus mūsų kraštas, tebegyvenate žmonių rūpesčiais. Ką galėtumėt patarti savo bendraamžiams ir jaunimui?
– Labiausiai mums visiems šiandien reikia mokytis klausyt, suprast vienam kitą. Ta pačia kalba kalbam, o ir prastokai susikalbam: ir vyresni tarpusavy, ir su jaunesniais. Nustatyti dekalogą, kurio turėtų laikytis visos kartos, nelabai išeina. Raidiškai necituosiu, bet perfrazuosiu Šv.Augustiną. Jis sako, kad mes visi turime šią dieną, prisiminimai – vakarykšti, ką šiandien turime, pasakome rytojui kitiems. Praeitis, dabartis, ateitis – ant mūsų paties kailio. Iš klaidų mokomės, vakarykščių jų jau nedarykim, sėkim kuo geresnę sėklą ateities kartoms, kad paliktume kuo mažiau kreivų takų. Žmoguje turi įvykti persilaužimas: nedaryk to, ką darei blogai. Daryk kuo daugiau gerų darbų. Tada turėsi ir daug džiaugsmo.

Monsinjoro patarimai jaunimui… 

Pirmiausia dėkoju tiems, kurie su tėvais ar seneliais ateina bažnyčion, pabūna kartu. Dėkui tiems, kurie iš kaimų atvežat į mišias saviškius. Tik kviečiu ir pabūt kartu mišiose, o ne laukt mašinoj. Kartais pasipasakoja močiutės, kad nupirko anūkėliui ir mašiną, ir vis užpila kuro, ir dar prideda užmokesčio, kad bažnyčion atvežtų. Gerai, jei tų pinigėlių yra. Bet atvežkit, jei kurį mėnesį ir neliks benzinui, gal vaistams reiks daugiau. Mes gi pilni visokių ligų… O jūsų, jaunesnieji, paprašau padaryti gerą darbą. Visi dėl jo būsim geresni.
Turėkim visi daugiau idealizmo. Tegul būna brangūs ir savi, ir svetimi žmonės, su meile gyvenkim. Neskubėkim, nelėkim. Netruksit ir jūs atsidurt vietoj mūsų aštuntam, devintam dešimtmety. Ir jūs norėsit to paties, kaip mes.
Mylėkim savo kaimą, miestelį, gimtinę, šalelę. Gi mūs vis mažėja. Vis išvažiuojate jūs, jauni. Gerai, kad dirbat, kad sugrįžtat aplankyt savo šeimas. Suprantu, kad šiandien nebėr ką daryt. Tikiu, kad ateis laikas, kai nereikės važiuot svetur laimės ieškot, atsistos Lietuva.
Perimkit tradicijas vertinti šeimą, praeitį nepaniekinti. Visi kartu turim nutiest tiltus rytojui, kad jis būtų geresnis nei šiandiena. Jums sunku patikėt, kad reikia vyresnių paklausyt, bet reikia… Jūsų laimės vardan…
Paklausykit savo tėvelių, senolių, jei juos dar turit. Tik gero jie jums nori, nori, kad jums būtų lengvesnė kasdiena, o joje – kuo mažiau klaidų ir kuo daugiau džiaugsmo. Apie gėrį tie mūsų „kaimo lektorių“ pamokslai, su kilniais tikslais ir tik jūsų gerovės vardan. Gi ir jūs savo vaikams norėsit gero, norėsit, kad paklausytų. Priimkim išmintį, o po to ją perduokim kitiems po savęs.
Skaitykim knygas. Jų yra kiekvienuose namuose. Bet jei neskaitai, jos tampa kaip akmenys.

…ir bendraamžiams  

Jokiu metu nepamesti žmogiškumo, kokios bebūtų aplinkybės. Mūsų sunkūs laikai jau praėjo. Ir kas jo nepametėme, prisimenam gražiai tuos žmones, kaip ir mus atsimins ateity. Menu, kai po seminarijos pradėjau dirbt, gretimai darželyje tada dirbo seserys vienuolės. Chruščiovo laikais visus ėmė smarkiau pešioti, jas paliepė atleist. Vedėjas buvo padorus žmogus, suvalkietis, paaiškino joms gražiai, suteikė teisę pasirinkti, kur kam patogiau, išleido jas savo noru. O jo valioj buvo ir kitaip pasielgt…Tokius žmones įsimenam mes, už gražius darbus atsimena ir atsimins mus. Užtat reikia apie tai galvot, ką padarai gero ir gražaus. Ir negailėt kitiems daryt gera… Nuo to pasaulis tik šviesesnis.
O dėl sveikatos, tai pasiimkim mažesnį šaukštą ir pasninko vis laikykimės. Gi mums tik į sveikatą. Pasportuot jau pritingim, pamirštam, nors nepersivalgykim.
Ką gali padaryti devinto dešimtmečio žmogus? Pasimelsti, jei pats turi sveikatos ateiti, pabendrauti su bendraamžiais, vyresnės kartos žmonėmis, dėl to, kad vienodos mintys. Tarp keturių sienų vienam namuose negerai. Kam pasipasakot? Su kuo prisiminti? Šventorius tampa lyg vyresnių žmonių susibūrimo vieta, jie pasidalina mintimis. Pagyvenusiems reikia paguodos, padrąsinimo, ir valdžia, ir bažnyčia juos turi paglobot. Kažkada klebonai altaristos turėjo pagalbininkus tretininkus, tai buvo galima dar šį tą padaryt. Dabar žmonės bėdų turi daug, o mūsų, iš bažnyčios pusės, pajėgumų nėra daug.
Susitikim visi dažniau bažnyčioje, ateikit tie, kas galit, nepatingėkit, neatidėkit kitam sekmadieniui. Darykim šiandien, ką galim, pasidžiaukim vienas kitu. Mūsų buvimas kartu bus ir pamokos jaunimui, kad nereikia skubėt, lėkt, kad sekmadienis yra šventa diena pabūt visiems kartu, ramiai, pasimelst. Gi bažnyčia nė vieno jauno ar seno nesugadino. Taip stiprinami ir šeimų ryšiai, išlaikomos senosios vertingos tradicijos.
Labai paėmęs viršų materializmas tarp žmonių, net tarp vyresnių yra apgaulės, nesąžiningumo. Tai mato ir jaunesni. Girdžiu, kaip apkalba vieni kitus, vis piktinasi tai kaimynu, tai tolimesniu. Nereikia taip. Turėkim daugiau gerųjų minčių, jei klydom, supratom tai, daugiau nekartokim klaidų. Vis reikia prisimint: „Neteisk ir nebūsi teisiamas…“
O visi kartu kurkim atlaidus. Jei į juos neateisim, bus tuščia vieta, bus mažiau džiaugsmo. Negailėkim jo vieni kitiems, padėdami apsivalyti nuo šlamšto dvasioje.
Kvieskim ir vyresnius, ir jaunesnius palaikyti geras senąsias ar kurti naujas tradicijas. Jaunesni jas, tikėkimės, perduos ateities kartoms.

Prienų globos namuose

. Prienų globos namų bendruomenė tęsia gražias tradicijas – ir šiemet Globos namuose buvo švenčiamos Oninės. Kiekvienais metais yra sveikinamos gyventojos ir darbuotojos Onos. Varduvininkėms palinkėta gražių saulėtų dienų, geros sveikatos ir puikios nuotaikos. Prienų globos namų gyventojų ansamblis „Kvietkelis“, vadovaujamas Valės Gustaitienės, visoms Onoms padovanojo muzikinę šventinę programą, o šventinėmis vaišėmis pasirūpino socialiniai darbuotojai. Pagal Jūratės Kuzmickienės receptą ant kelmo išvirtą žuvienę gyrė ir gyventojai, ir darbuotojai. Globos namų sode, po liepomis susirinkę gyventojai linksminosi, dainavo, vaišinosi ir smagiai leido laiką.
. Gyventojai skatinami aktyviai leisti laisvalaikį, mankštintis. Daug žinių ir praktiškų patarimų jie išgirdo Globos namuose vykusiame Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos organizuotame seminare „Neįgaliojo fizinės sveikatos ir fizinio pajėgumo išlaikymas ir gerinimas“. Seminarą vedė Vidmantas Zaveckas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos dėstytojas). Užsiėmimų metu gyventojai sužinojo, kaip adaptuoti raumenų jėgos, judesių amplitudės bei judesių valdymą fiziniais pratimais, susipažino su dažniausiai pasitaikančių sėdinčiųjų vežimėlyje traumų prevencija. Gyventojai išmoko saugiai atlikti pratimus, taisyklingai kvėpuoti ir palaikyti bei stiprinti fizines funkcijas specialiais pratimais.
Labai svarbu patiems ugdytis norą dalyvauti sveikatą stiprinančiuose užsiėmimuose. Judėjimas gali pakeisti bet kurį vaistą, bet joks vaistas nepakeis judėjimo, – teigė renginio organizatoriai.
. Globos namuose tęsiamas ES savanorystės projektas „Aktyvus jaunimas ir socialinis dialogas“. Savanoris iš Portugalijos Francisco Jose Pinha da Silva dvi savaites svečiavosi Šiaulių bibliotekoje. Jis išbandė savo jėgas kitokioje veikloje bei dalyvavo organizuojant renginius vaikams, parko tvarkymo talkoje. Ines Kos (Austrija) dalijosi savo patirtimi savanorių mokymuose Molėtų rajone. Dabar savanoriai tęsia darbus Globos namuose: organizuoja užsiėmimus gyventojams, dalyvauja etnografinio ansamblio repeticijose ir su aplinkiniais bendrauja lietuviškai.

Parengė Angelė Bajorienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Senjorų svetainė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *