Teisingumo ministerijos kasmetinio Valstybės kontrolės finansinio audito išvadose akcentuojama, kad anksčiau laisvės atėmimo vietų modernizavimą planuota įgyvendinti iki 2017 m., tačiau ministerija pabrėžia, kad šis planas liko neįgyvendintas dėl lėšų stokos, todėl 2014 m. Vyriausybė patvirtino naują Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurioje, atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes, modernizuoti laisvės atėmimo įstaigas numatyta iki 2022 m.
Pabrėžtina, kad dėl finansinės krizės 2009 – 2012 m. laikotarpiu po modernizavimo programos patvirtinimo buvusi Vyriausybė Kalėjimų Departamento vykdomiems projektams neskyrė reikiamų lėšų. Nuo 1990 m. Lietuvoje nebuvo pastatytas nei vienas naujas laisvės apribojimo objektas. Situacija ženkliai skiriasi tik nuo 2015 m., kai, įvertinus kalėjimų sistemos modernizavimo svarbą, šiems projektams buvo skirta 3036 tūkst. eurų, atitinkamai 2016 m. planuojama skirti 5034 tūkst. eurų.
Dabartinės Vyriausybės dėmesys laisvės atėmimo įstaigų modernizavimui, siekis kuo sėkmingiau šiuos projektus įgyvendinti ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama leidžia tikėtis pagaliau pagerinti įkalinimo sąlygas ir sumažinti priteisiamas kompensacijas.
Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat minimas netaupus lėšų, skirtų statinių atnaujinimui, naudojimo atvejis Kalėjimų departamento sistemoje. Teisingumo ministerija pabrėžia, kad šį atvejį nustatė pati Kalėjimų departamento imuniteto tarnyba, pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, o turima medžiaga pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai įvertinti.
Taip pat įsibėgėja ir ryšio blokavimo įrangos diegimo įkalinimo įstaigose darbai. 2015 m. blokavimo įranga sėkmingai pradėjo veikti Kybartuose, planuojama, kad šiemet bus sumontuota įranga neleisianti mobiliaisiais telefonais naudotis ir kalintiems kitose įkalinimo vietose – Alytuje bei Marijampolėje. Pabrėžtina, kad diegiant šią įrangą svarbu ne tik spėti su nuolat sparčiai besivystančiomis ryšio technologijomis, bet ir užtikrinti, kad aplink įkalinimo įstaigas gyvenantys žmonės nepajaustų jokių trukdžių. Šie technologiniai aspektai apsunkina įrangos diegimą.
Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat užsimenama, kad dėl laiku nepatvirtintų tvarkų, reglamentuojančių taikinamojo tarpininkavimo organizavimą ir administravimą, vėluojama pradėti teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugą.
Pabrėžtina, jog taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje buvo atidėtas, atsižvelgiant į tai, kad sistemiškai buvo peržiūrimas nepakankamai efektyvus taikinamojo tarpininkavimo teisinis reguliavimas Lietuvoje bei atliekama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų reorganizacija. Taikaus ginčo sprendimo prioritetas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje buvo užtikrinamas kitomis priemonėmis, skatinančiomis taikų ginčo sprendimą.
Pastebėtina, kad, vadovaujantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis, taikos sutarčių sudarymas teikiant pirminę teisinę pagalbą pastaraisiais metais išaugo daugiau nei dvigubai, o antrinės teisinės pagalbos srityje apie 30 procentų bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, yra išsprendžiama taikiai. Pradėti teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje numatoma 2016 m.
Parengta pagal Teisingumo ministerijos informaciją
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“