Verslai, jaunimas, perspektyvos

Išlaužiškiai, ko gero, pirmieji rajone sumąstė apžvelgti, koks verslo potencialas seniūnijoje, ar palankios sąlygos verslo kūrimui, kas daroma verslumui skatinti, kaip būtų galima sulaikyti jaunus žmones gimtinėje, sukurti jiems darbo vietų. Pirmai diskusijai šiais klausimais konferencijos „Verslai, jaunimas ir perspektyvos“ organizatoriai – Išlaužo seniūnijos ir pagrindinės mokyklos atstovai – sukvietė vietos verslininkus, mokytojus, moksleivius, Kauno ir Alytaus profesinio rengimo centrų, rajono savivaldybės Investicijų, Švietimo ir Žemės ūkio skyrių, savivaldybės Tarybos, Darbo biržos, Prienų kredito unijos, Prienų vietos veiklos grupės atstovus.

DSC_9867

Pristatydamas konferencijos tikslus, seniūnas Tomas Skrupskas sakė, kad šio renginio idėją pasufleravo kasdienės situacijos. Pasak jo, neretai į seniūniją užsuka darbdaviai, ieškantys kvalifikuotų, gebančių dirbti su tam tikra technika darbuotojų. Tai paskatino galvoti apie tam tikros sistemos sukūrimą, kurioje vieni kitus lengviau surastų.

Pasisakymų įvairovė, užduoti klausimai tik patvirtino, kad įdarbinimas ir įsidarbinimas seniūnijoje išlieka rimta problema. Sparčiai augant emigracijai, į didmiesčius išvykstant jauniems žmonėms, senstant gyventojams, Išlaužo vietovė, beje, esanti patogioje vietoje, prie pagrindinių kelių, turinti žuvininkystės ūkį, žuvies perdirbimo cechą, prekybos, krovinių pervežimo, aplinkos tvarkymo, automobilių remonto, maitinimo ir kitų įmonių, kaimo turizmo sodybų, tampa nekonkurencinga įvaizdžio prasme.

Į renginį pakviesti verslininkai teigė, kad darbo vietų kvalifikuotiems, darbštiems, norintiems dirbti žmonėms tikrai surastų, nes jų įmonės neišvengia darbuotojų kaitos, plečia veiklą. UAB „Šalvis“, įsikūrusios Linksmakalnyje, vadybininkė Živilė Gaudėšienė pasakojo, kad automobilių, traktorių, lokomotyvų variklių remonto įmonė užsakymų nestokoja, todėl įdarbintų autošaltkalvių, autoelektrikų, tekintojų, frezuotojų, suvirintojų ir kt. Įmonė bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis, jų moksleivius priima į praktiką, ieško darbuotojų ir tarpininkaujant Darbo biržai.

Saugos firmos „Otarus“ vadovas Otaras Urbanas teigė, kad šioje srityje jaunimui įsidarbinti galimybių yra nemažai. Specialius mokymus galima baigti, naudojantis Darbo biržos mokymo programomis. Tiesa, dabartiniams darbuotojams keliami aukštesni reikalavimai: jiems reikia ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir priešgaisrinės saugos, informacinių technologijų žinojimo.

UAB „Išlaužo žuvis“ projektų vadovė Vita Svirskienė pasakojo, kad įmonė užsiima žuvies auginimu, įveisinimu, prekyba, perdirbimu, teikia įžuvinimo, pramoginės žvejybos organizavimo paslaugas, todėl neišsiverčia be vietos verslininkų, dirbančių transporto ir kituose sektoriuose, taip pat ir vietinių gyventojų pagalbos.

Siekiant ant vartotojų stalo patiekti šviežią, sveikai išaugintą, turinčią maistinę vertę žuvį, įmonėje nemažai darbų nemechanizuoti, dirbami lauke nepalankiomis oro sąlygomis, galbūt todėl šiuolaikiniam jaunimui toks darbas nėra patrauklus. Dėl darbuotojų kaitos bendrovei darbui tvenkiniuose neretai prireikia darbininkų, ichtiologo, vairuotojų, traktorininkų, sargų, medžiotojų paukščių baidymui, perdirbimo ceche – technologų, žuvies išpjaustytojų, rūkintojų, kulinarų, pardavėjų, vadybininkų ir kt. Jų bendrovė ieško CV banke, Darbo biržoje.

Pasak V.Svirskienės, žuvininkystė yra tokia ūkio šaka, kurioje ilgam užsibūna žmonės, jaučiantys ryšį su gamta, nebijantys sunkaus darbo.

Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Žilinskienė, pristačiusi profesinį moksleivių karjeros ugdymą, apgailestavo, kad mokykloje nėra daug galimybių įgyti darbinių įgūdžių, 9,5 valandos technologijų pamokų per savaitę 5 – 10 klasių mokiniams yra per mažai. Devintoje klasėje bandoma tai kompensuoti integruotu technologijų kursu, skirtu išvykoms į verslo ir kitas įmones, pokalbiams su verslininkais. Vykdomi projektai, organizuojami susitikimai su buvusiais mokiniais, profesinių mokyklų ir gimnazijų pedagogais. Profesiniam orientavimui skiriama laiko klasių valandėlių metu, mokiniai gali atrasti savo polinkius ir gebėjimus vienai ar kitai veiklai, bendraudami su psichologe, atlikdami asmenybės tyrimus Darbo biržoje.

Kaip pastebėjo R.Žilinskienė, dabartinis jaunimas, daugiausia laiko praleidžiantis prie kompiuterių, yra nepratęs dirbti fizinį darbą, jam nelengva apsispręsti, kokią sritį pasirinkti, dauguma jų savęs su tėvų gyvenamąja aplinka netapatina.

Vis dėlto gražių verslumo iniciatyvų mokykloje nestokojama – nebe pirmus metus joje veikia neformalaus ugdymo mokomoji akcinė bendrovė. Apie jos veiklą pasakojo ekonomikos mokytoja Neringa Baranauskienė, prezidentė Kotryna Simanavičiūtė, narys Arminas Juodsnukis.

Bendrovę sukūrę mokiniai kaupia kapitalą parduodami akcijas, gamina suvenyrus su mokyklos simbolika, rankdarbius, kepa sausainius, augina daržoves ir juos parduoda įvairių renginių ir mugių metu.

Bendrovės nariai skatina antrinių žaliavų panaudojimą, tikslingą daiktų vartojimą, propaguoja išnešiojamąją prekybą, trečius metus rengia gerumo akciją.

Alytaus profesinio rengimo centro ir Kauno statybininkų rengimo centro atstovės pristatė, kokių specialybių darbuotojai ruošiami šiuose centruose, papasakojo apie itin patrauklią mokymosi aplinką, akiratį praplečiančius tarptautinius mainus, sudarytas sąlygas atlikti praktiką pas darbdavius. Patyrusių pedagogių teigimu, tie mokiniai, kurie nebijo darbo, nesunkiai įsidarbina dar besimokydami paskutiniuose kursuose. Į šiuos mokymo centrus priimama baigus 8, 10 ar 12 klases, suaugusieji gali pasirinkti tęstines studijas. Išlaužo jaunimas dėl patogesnio susisiekimo pirmenybę teikia Kauno profesinėms mokykloms.

Kauno darbo biržos Prienų skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas jaunimui, kuris dar tik rinksis profesiją, patarė vadovautis ne įsidarbinimo galimybių barometrais, ne tuo, kas paklausu, o atsižvelgti į savo norus, poreikius, svajones.

Anot jo, sveikintina, jeigu vietos darbdaviai suranda atsakingo jaunimo, padeda jam įgyti reikiamas darbines kompetencijas ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau nerealu, kad visi absolventai sugrįš atgal į miestelį. Daug svarbiau, kad kiekvienas surastų jam tinkantį kelią. V.Morkūno teigimu, Darbo birža turi mechanizmų, motyvuojančių jaunimą, padedančių jiems apsispręsti. Ji gali pasiūlyti paramą ir darbdaviams, kuriems trūksta lėšų naujų darbuotojų adaptacijai, kvalifikacijos kėlimui ar perkvalifikavimui, naujų darbo vietų sukūrimui.

Kredito unijos „Prienų taupa“ valdybos pirmininkė Violeta Kirlienė pristatė sprendimus, naudingus šeimai. Tėvai, kredito unijos nariai, gali atidaryti savo vaikams sąskaitas ir taupyti jų mokslui, svarstantys susikurti sau darbo vietas, gali kreiptis dėl paskolų verslo pradžiai.

Prienų rajono vietos veiklos grupės projekto vadovės Virginijos Žliobienės teigimu, nuo 2016 metų europinėmis lėšomis bus pradedami finansuoti verslo projektai, skatinantys socialinę vietos gyventojų įtrauktį, todėl išlaužiškius ji kvietė rengti ir teikti Vietos veiklos grupei verslo planus. Anot V.Žliobienės, išankstinių apklausų duomenimis, miestelyje yra žmonių, ketinančių kurti autoservisą, kirpyklą, masažo kabinetą.

Patiems kurti verslą ir naudotis savo darbo vaisiais kvietė ir savivaldybės Tarybos narys Artūras Buitkus, ragindamas imtis nešabloniškų sprendimų, nebijoti „popierizmo“. Ne dokumentų tvarkymas yra problema, o baimė imtis atsakomybės, – teigė jis.

Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Audronė Ramoškienė, apibendrinusi diskusijos dalyvių mintis, akcentavo, kad konferencija verslumo skatinimo klausimais turėtų būti rengiama kasmet, tik gausesnėje auditorijoje, dalyvaujant ir tėveliams. Jos manymu, reikėtų dažniau kviesti verslininkus į mokyklą, prašyti jų pagalbos, organizuojant profesinio orientavimo veiklą, įdarbinant moksleivius sezoniniams darbams. Taip pat svarbu pratęsti bendradarbiavimą su profesinio rengimo mokyklomis bei Darbo birža.

Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *