Sutvarkytos ir lankytojams pritaikytos saugomos teritorijos

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pasitelkusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, 2007 – 2013 metų laikotarpiu įgyvendino nemažai priemonių, susijusių su „Natura 2000“ teritorijų tvarkymu, lankytojų centrų su vizualinėmis informacinėmis sistemomis ir minimalia turizmo infrastruktūra įrengimu, gamtos ir kultūros paveldo objektų tvarkymu, paukščių buveinių, retų augalų augimviečių išsaugojimu ir atkūrimu Lietuvoje.

DSCN5772

Europinės lėšos – ir keturiems parko projektams
2009 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ (I etapas) finansavimo ir administravimo sutartis, kuriai skirta 20 452 145,86 euro (ES dalis – 17 384 323,98 euro), o 2010 m. gruodžio 27 d. startavo ir šio projekto II etapas, kurio veikloms buvo numatyta 21 879 426,98 euro (europinių lėšų dalis – 18 597 512,93 euro).
Nemuno kilpų regioninis parkas (NKRP) patenka į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytą reprezentacinį Dzūkijos parkų žiedą. Siekdama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti ir tvarkyti, pritaikyti jas lankymui, parko direkcija įgyvendino projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ lėšomis finansuojamas priemones „Nemuno kilpų regioninio parko autoturizmo trasos su informacine sistema“, „Paverknių piliakalnio su gyvenviete rekonstravimas“, „Tartoko pelkės gamtotvarkos darbai“ (I etapas), „Balbieriškio atodangos įrengimo darbai“ (II etapas). Tam skirta 378691,33 euro. Projektų tikslas – sudaryti sąlygas lankytis saugomose teritorijose nedarant žalos aplinkai, kuo patraukliau ir aiškiau pristatyti gamtos ir kultūros vertybes, sukurti patogią infrastruktūrą parko lankytojams bei paskatinti juos keliauti savarankiškai naudojantis žemėlapiais.
Keliautojams bus lengviau orientuotis
Vykdant projektą „Nemuno kilpų regioninio parko autoturizmo trasos su informacine sistema“, saugomoje teritorijoje buvo sužymėtos lankytinos vietovės ir įrengta minimali infrastruktūra, kad keliautojai galėtų lengvai orientuotis teritorijoje ir surasti jiems svarbius objektus. Buvo atsižvelgta į lankytojų mėgstamus keliavimo būdus – automobiliais, dviračiais, pėsčiomis, žirgais, baidarėmis, laiveliais ar lėktuvėliais. Keliautojams regioninio parko planavimo schemoje pažymėti maršrutai su turiningo poilsio vietomis. Kadangi daugiausia žmonių į parką atvyksta automobiliais, prie turistinių kelių įrengti informaciniai statiniai, padedantys geriau orientuotis teritorijoje. Pastatyta 13 informacinių kelio ženklų, nurodančių lankytiną regioninio parko vietą, kryptį ir atstumą iki jos; 26 standartiniai kelio ženklai, žymintys miškų pavadinimus, dviračių – pėsčiųjų takus, regioninio parko lankytojų centrus Prienuose ir Birštone, automobilių stovėjimo aikšteles, kryptį į lankytinas vietas. Surašyti miškų, kaimų pavadinimai Prienų, Birštono, Alytaus savivaldybėse, kad keliaujantiems būtų lengviau orientuotis. Pastatyti šešių tipų informaciniai stendai, skirti regioninio parko vertybėms ir seniūnijose esančioms lankytinoms vietoms, kultūros paveldo objektams pristatyti. Įrengta paukščių stebėjimo aikštelė prie Nemuno salų, pastatyti dviračių stovai, suoliukai, treniruokliai, pavėsinės.
Prie NKRP Birštono lankytojų centro lauko eksponatus papildo įrengtas Lietuvoje gyvenančių pelėdų takas. Šią ekspoziciją pratęsia sakinimo tradicijas mūsų krašte pristatantys eksponatai.
Pėsčiųjų ir dviračių turizmas parke šiuo metu organizuojamas 3 pažintiniais takais, 2 dviračių – pėsčiųjų takais, 3 pėsčiųjų ir 5 dviračių maršrutais. Prioritetas tvarkant takus buvo teikiamas dviračių – pėsčiųjų takams Žvėrinčiaus miške ir Birštono kurorte. Be pažintinės reikšmės, jie labai svarbūs susisiekimui tarp Prienų ir Birštono, propaguojant alternatyvią ir ekologišką susisiekimo priemonę – dviračius. Šie takai labai mėgstami lankytojų, kadangi jie yra arčiausiai regioninio parko lankytojų centrų.
Projektuojant autoturizmo trasas, siekta sudaryti žiedines trasas, tačiau dėl esamo tilto ties Prienais ir tilto ties Alytumi tenka sugrįžti į tą pačią vietą. Taigi regioniniame parke priskaičiuojamos 5 trasos pietvakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse ir tik 2 trasos pietinėje dalyje.
Išsaugotas Paverknių piliakalnis
Projektas „Paverknių piliakalnio su gyvenviete rekonstravimas“ parke vykdytas 2012 metais. Paverknių piliakalnis įregistruotas nekilnojamųjų vertybių sąraše, paskelbtas kultūros paminklu. Piliakalnis, dar kitaip vadinamas Ginkaus piliakalniu, yra 1,2 km į pietryčius nuo Nemuno ir Verknės upių santakos, Verknės kairiajame krante. Vakarinėje piliakalnio papėdėje 1 ha plote yra senovės gyvenvietė. Dr. G.Zabielos tyrimų duomenimis, apatiniame sluoksnyje aptikta stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos, sudegusių žalvarinių papuošalų (žvangučių, antkaklių, žiedų) liekanų, o taip pat žiestos keramikos.
Piliakalnio būklė buvo bloga, o šiaurinis šlaitas – slenkantis. Projekto metu buvo sutvirtintas griūvantis šiaurinis šlaitas, pašalinti savaiminiai želdiniai nuo piliakalnio šlaitų, pietiniame šlaite įrengti mediniai laiptai, už paminklo ribų suformuota automobilių aikštelė, papėdėje įrengta poilsio aikštelė su suolais ir laužaviete, pastatytos nukreipiančios rodyklės. Tikimasi, kad, sutvarkius piliakalnį, padaugės vandens turistų, kurie galės šioje vietoje pailsėti po ilgesnio plaukimo, nuo piliakalnio viršūnės pasigrožėti vaizdais, atsiveriančiais į Verknės upę.
Ištyrinėtos ir atkurtos Tartoko žemapelkės buveinės
Projekto „Tartoko pelkės gamtotvarkos planas“ tikslas – atkurti ir užtikrinti gerą europinės svarbos buveinės – šarmingos žemapelkės – apsaugos būklę ne mažesniame nei 5 ha plote su jai būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi. Tai svarbu siekiant išsaugoti teritorijoje rastas ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalų rūšis bei kitas gamtiniu požiūriu vertingas augalų ir gyvūnų rūšis, buveines, kurių apsaugai išskirtos „Natura 2000“ teritorijos. Visa Tartoko pelkės teritorija patenka į Prienų miestą, prie šiaurinės ir vakarinės pusių priartėja Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūnijos, Strielčių kadastrinės vietovės, Strielčių kaimas, iš rytinės pusės yra Bagrėno kaimas. Pačioje teritorijoje sodybų nėra.
Gamtiniu požiūriu Tartoko pelkė yra išsidėsčiusi Nemuno upės viršsalpinėje terasoje, iš šiaurinės pusės apribota mišku apaugusiais Nemuno slėnio šlaitais. Šalia teritorijos teka Nuotakos upelis – Nemuno kairysis intakas. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo plane buvo numatyta pagerinti Tartoko pelkės prieinamumą, atkurti ir palaikyti šarmingos žemapelkės ir aplinkinių vertingų pievų buveines; atstatyti pelkės hidrologinį režimą, sudarant sąlygas natūraliems procesams; informuoti visuomenę apie teritorijos svarbą ir suaktyvinti vietos bendruomenės bei žemės savininkų dalyvavimą teritorijos tvarkyme.
2010 m. birželį – rugpjūtį teritoriją detaliai ištyrinėjo NKRP direkcijos vyriausiasis specialistas – ekologas Ž. Preikša, siekdamas surasti visas joje esančias saugomų gyvūnų rūšis, augalų rūšių augavietes bei patikrinti anksčiau rastų augaviečių būklę.
Atlikus tyrimus, nustatyta, kad teritorijoje gyvena kelios upinių bebrų šeimos, sutiktos perint nendrinė lingė, pilkoji gervė ir paprastoji medšarkė. Gervė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gervės pelkėje pradėjo perėti maždaug prieš penkerius metus. Žiemą retkarčiais prie upeliukų užklysta tulžiai. Negausų pelkės paukščių būrį sudaro daugiausia pievų ir krūmynų rūšys. Čia peri šarkos, nendrinės ir geltonosios startos, pilkosios ir ankstyvosios pečialindos, kikiliai, karetaitės, didžiosios zylės, pieviniai kalviukai, kiauliukės. Beržuose rasti remezos lizdai. Šlapiose pievose ir patvinusio upeliuko pakrantėse sutinkami perkūno oželiai, pempės, pilkieji garniai, didžiosios antys. Teritorijoje dažnai maitinasi paprastieji suopiai, dažnai užsuka krankliai ir pilkosios varnos, praskrendant ar trumpam nusileidžiant stebima daugybė kitų dažnų rūšių. Iš stambesnių, dažnai Lietuvoje sutinkamų žinduolių yra stebėtos lapės, pilkieji kiškiai, šeškai. Rastos smulkių graužikų veiklos žymės, tačiau dėl tyrimų stokos jų negalima detalizuoti iki rūšių lygmens. Vabzdžiai, žuvys, varliagyviai ir ropliai teritorijoje nebuvo tirti ir apie juos informacijos nėra. Teritorijoje esanti kūdra anksčiau buvo įžuvinta, tačiau nėra žinoma įveistų žuvų rūšinė sudėtis.
Tartoko pelkės teritorijoje užregistruotos trys augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: baltijinė gegūnė, rusvasis vikšrenis, daugiametis patvenis. Įgyvendinus gamtotvarkos priemones, išsaugotas dar vienas unikalus Prienų savivaldybės gamtos kampelis.
Nuo apžvalgos aikštelės –
į Balbieriškio atodangą
Dalyvaudami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomame projekte „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojai pritaikė lankymui vieną vertingiausių parke geomorfologinių gamtos objektų – 40 metrų aukščio Balbieriškio atodangą. Vykdant projektą „Balbieriškio atodangos tvarkymo darbai“, buvo atlikti teritorijos tvarkymo darbai: iškirsti menkaverčiai krūmai 0,7 ha teritorijoje, atnaujintas dekoratyvusis medinis stulpas, išmontuota nusidėvėjusi įranga, pastatyti nesudėtingi apžvalgos aikštelės ir pakylos inžineriniai statiniai. Lankytojai gali saugiai pasigrožėti nuo atodangos viršaus atsiveriančia įspūdinga Nemuno upės vingio, slėnio su miškais, pievomis ir šlaitais panorama.
Prie aikštelės pastatyti informaciniai stendai su informacija apie šį gamtos paminklą bei Nemuno kilpų regioninio parko lankytinas vietas, informacinės nuorodos bei ženklai, dviračių stovai, suoliukai. Ši lankytina vieta pasiekiama ir žmonėms su negalia, jų poreikiams įrengtas pandusas.
Šį patrauklų gamtos kampelį per dieną aplanko po kelis šimtus lankytojų. Jie pasigroži sutvarkyta teritorija, tačiau palieka po visą teritoriją išmėtytas šiukšles. Priminimai, kad gamta ne šiukšliadėžė, perspėjimai susirinkti šiukšles kol kas žmonių sąmonės neveikia. Tikimės, kad po keleto metų šalia esančiuose privačiuose sklypuose įsikurs privataus verslo atstovai, galbūt tuomet bendromis jėgomis prižiūrima Balbieriškio atodanga išsaugos savo patrauklumą.
Projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ I ir II etapo darbai buvo finansuoti pagal 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“.
Ramutė Milušauskienė

Rubrikoje Gimtinė: vakar, šiandien, rytoj. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *