Pavasario pranašai – gervės – Matiešionyse apsigyveno ilgam

Simboliška, kad Pasaulinę žemės dieną į žymaus kalbininko ir mokslininko prof. Jono Kazlausko tėviškę Matiešionyse „parskrido“ ir pavasario pranašai – gervės.

DSC_6272
Medžio skulptūrose šiuos plastiškus, grakščiais sparnų mostais paukščius pavaizdavo tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, taip išpildydamas sodybos šeimininko Virginijaus Kazlausko idėją dėdės gimtinėje palikti dar vieną meninį akcentą. Gervės pasirinktos žinant, kaip profesorius Jonas Kazlauskas mėgo dainuoti dainą „Upės plauks į melsvą tolį, gervės skirs ir vėl sugįš…“. Ši, didelį emocinį krūvį talpinanti, kiekvieno matiešioniškio širdžiai artima daina sodyboje dažnai skamba įvairių renginių metu, o gervė yra tapusi Kazlauskų šeimos, žmogaus ryšio su žeme simboliu, kuris, pasak skulptūrų autoriaus Algimanto, kalba apie tai, kokie mes, lietuviai, esame unikalūs, skatina gyventi draugiškai patiems su savimi, su kaimynais ir aplinka…
DSC_6323Gervių skulptūrų ansamblio atidengimo iškilmės, Žemės ir bundančio pavasario pasveikinimo šventė, kurią organizavo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir Birštono girininkija, į Birutės ir Virginijaus Kazlauskų sodybos kiemą sukvietė visuomeniškus žmones, puoselėjančius kalbininko, mokslininko Jono Kazlausko atminimą. Renginyje dalyvavo Birštono savivaldybės, muziejaus darbuotojai, miškininkai, Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus, Birštono „Bočių“ bendrijos, Matiešionių bendruomenės nariai, jaunimas.
Virginijus ir Birutė Kazlauskai padėkojo medžio skulptoriui Algimantui Sakalauskui, Seimo nariui Andriui Palioniui, Miškų urėdijos urėdui Robertui Judickui, kurių dėka idėja materializavosi, ir gervės buvo „apgyvendintos“ memorialinės sodybos kieme.
DSC_6269A.Palionis sakė norėjęs dalyvauti ir gervių pastatymo talkoje, bet… gervės paskubėjo sugrįžti ir jam neteko pasidarbuoti su kastuvu, užtat jis prisidėjo prie vaišių stalo, skirto renginio dalyviams.
Seimo narys pasirengęs remti visas profesoriaus J. Kazlausko atminimui skirtas iniciatyvas. Jis – ir patriotinių dainų festivalio „Myliu gimtinę“, šioje sodyboje rengiamo rugpjūčio 1 – ąją, ir rašinių konkurso „Laiškai gimtinei, žemei, žmogui“ iniciatorius bei rėmėjas.
Seimo nario padėjėja Valė Petkevičienė pasidžiaugė, kad į Seimo nario paskelbtą rašinių konkursą atsiliepė daugelis žmonių, tarp jų ir šios sodybos šeimininkų dukra Samanta Kazlauskaitė, jautriai parašiusi apie tai, kas jos tėtį paskatino sugrįžti prie žemės ir atkurti tėviškę.
Pasak Matiešionių bendruomenės pirmininkės Daivos Valatkienės, matiešioniškiai įrodė, kad gyvenimas kaime gali būti prasmingas. Ji pažadėjo, kad bendruomenės nariai atvyks ne tik į sodyboje rengiamas šventes, bet ir į talkas, šeimininkams padės prižiūrėti memorialinį skulptūrų parką, talkininkų pasodintą ąžuolyną.
DSC_6281Reikia tikėtis, kad Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus pirmininko pavaduotojo Antano Vilko paraginimas mylėti gimtą žemę, ją puoselėti palies ir renginyje dalyvavusius jaunus žmones. Birštono gimnazijos moksleiviai, vadovaujami technologijų mokytojo Algio Guobio ir girininko Arvydo Lekavičiaus, „Ąžuolo“ progimnazijos 5 a klasės mokiniai (auklėtoja Irena Galinienė) Matiešionių miške, prie ąžuoliukų giraitės, iškėlė pačių pagamintus 25 inkilus. Tai – vienas iš pavyzdžių, kaip moksleiviai gali prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo.
Birštono savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius pranešė gerą žinią: šiemet Birštono savivaldybė vėl skelbs kalbininko profesoriaus Jono Kazlausko vardo premijos laureatą, kuris bus atrinktas iš kandidatų, nusipelniusių baltistikos srityje. Taigi neatsitiktinai šiame renginyje dalyvavo VU Baltistikos katedros vedėjas Jurgis Pakerys. Su universiteto atstovu jau aptarti premijos teikimo nuostatai, konkurso organizavimo sąlygos. Šiemet baltistikos darbų konkursas taps tarptautiniu.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Gimtinė: vakar, šiandien, rytoj. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *