Kokios galimybės užsikrėsti pasiutlige Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse

Pasiutligė – skiepijimais valdoma ūmi virusinė liga, kuri, atsiradus klinikiniams simptomams, baigiasi mirtimi. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutlige sergantis naminis ar laukinis gyvūnas.

         Nuo 2006 m. Lietuvoje, pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją prieš pasiutligę, žymiai sumažėjo gamtinių pasiutligės židinių. Paskutinis gamtinis pasiutligės židinys Prienų rajone buvo nustatytas 2009 m. Žarijų kaime, Ašmintos seniūnijoje. Tuomet pasiutligė buvo diagnozuota veršeliui. Pastaraisiais metais daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų nustatoma rytiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Baltarusija.

           Per 2014 m. į gydymo įstaigas kreipėsi 79 asmenys ( 63 Prienų rajono ir 16 Birštono savivaldybės gyventojai), nukentėję nuo gyvūnų, iš jų 73 buvo skirtas skiepijimų nuo pasiutligės kursas. Skiepijimui buvo sunaudota 198 vakcinos dozės Lyginant su 2013 m., nukentėjusių asmenų skaičius sumažėjo 16 proc. ( 2013 m. užregistruota 94 atvejai).

         Iš 79 nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų, traumas patyrė 66 suaugusieji. Prienų r. ir Birštono sav. gyventojai dažniausiai buvo sužaloti šunų (63 atvejai). Sveiki, žinomi gyvūnai apkandžiojo 48 nukentėjusiuosius.

         2011 m. Prienų r. tarybos sprendimu buvo patvirtintos „Gyvūnų auginimo ir laikymo Prienų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės“, o Birštono sav. – „Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybėje taisyklės“. Daugelis apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejų įvyko dėl šių taisyklių nesilaikymo (šunys vedžiojami be antsnukių, laikomi nepririšti, prie gyvenamųjų namų nebuvo įspėjamų ženklų apie esančius šunis), bei dėl pačių nukentėjusiųjų neatsargaus elgesio su gyvūnais (siekiant vesti, nešti gyvūną, ar jį glostant, žaidžiant, maitinant).

         Trylika Prienų r. ir Birštono sav. gyventojų buvo apkandžioti ar apdraskyti kačių, iš jų 9 – nukentėjo nuo nežinomų, valkataujančių kačių.

         Daugeliu atvejų gyvūno sveikatos būklė nėra žinoma, todėl įkandus ar apseilėjus gyvūnui, būtina kreiptis į gydymo įtaigą, kurioje, įvertinus aplinkybes, gali būti paskirtas profilaktinis gydymas. Skiepai nuo pasiutligės yra nemokami. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos trys arba penkios vakcinos dozės: kreipimosi dieną, po to 3-ią, 7-ą, 14-ą, 28-ą dieną nuo skiepijimo pradžios.

Kiekvienu atveju, kai pavyksta išsiaiškinti gyvūno buvimo vietą ir jo šeimininką, visuomenės sveikatos centrų specialistai informaciją apie įvykį pateikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai įvertina gyvūno sveikatos būklę.

         Kai gyvūnas yra žinomas ir jo sveikatos būklę galima stebėti (ypač, jei apkandžiojimo aplinkybės yra neįtartinos)– skiepus nuo pasiutligės galima atidėti.

Primename, kad nukentėjus nuo gyvūno:

  • Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.
  • Esant galimybei, tuoj pat po įvykio plauti žaizdą ir odą aplink ją.
  • Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

       Efektyviausia pasiutligės profilaktika: laiku skiepyti šunis ir kitus naminius gyvulius, laikytis gyvūnų laikymo taisyklių, bei elgtis su jais atsakingai, neerzinti jų, ypač ėdant, neiti artyn, matant agresyvų gyvūną, nedaryti staigių judesių, nebėgti. Tokiu būdu apsaugosime save ir aplinkinius.

Vilija Matulevičienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vyresnioji specialistė

Rubrikoje Teisėsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *