Darbai kovo mėnesį

Sode. Pavasariui įsibėgėjant apsauginis sniego sluoksnis pavirsta nepralaidžia ledine pluta, galinčia sužaloti jaunus vaiskrūmius ir medelius. Ledą reikėtų atsargiai pašalinti.
Pavasarį dieną saulės atokaitoje medelių žievė sušyla net iki 20o C, o naktį dar dažnai ir pašąla – ir taip šaltis pažeidžia audinius. Medžiai ir krūmai, ypač spygliuočiai, nuo saulės gali apdegti, labiausiai tokie temperatūrų svyravimai pakenkia jauniems medžiams. Todėl patartina dar rudenį medžių kamienus nubalinti. Jei rudens balinimą nuplauna lietus, pavasarį kalkinimą reikia atnaujinti.
Nuo kaitrios saulės reikia saugoti ir visžalius augalus, spygliuočius – jų kamienus galima apvynioti šviesiu audiniu ar popieriumi.
Kol nepradėjo sprogti pumpurai, pats tinkamiausiais metas genėti vaismedžius. Jaunus, iki 7 – 10 metų amžiaus, medžius ar krūmus galima genėti rečiau, o suaugusius medžius būtina tvarkyti kiekvienais metais. Šakučių be pumpurų genėti nereikia, kitas geriausia genėti iki žiedinių pumpurų. Gero derliaus sulauksite palikę tiek šakų, kad augalas sugebėtų išmaitinti vaisius.
Taip pat nupjaukite nulūžusias ar nudžiūvusias šakas, o pjūvių vietas užtepkite sodo tepalu. Šiuo metu reiktų užgydyti ir kitas medžių žaizdas, iš pradžių jas išvalius, dezinfekavus vario sulfato tirpalu bei užtepus sodo tepalu.
Pats laikas vaismedžius ir vaiskrūmius nuo ligų nupurkšti specialiais preparatais, tręšti kalio ir fosforo trąšomis.
Braškyne išgrėbstykite senus lapus, nupjaukite pakeitusius spalvą. Supurenkite dirvą, tarpueilius patręškite mažai azoto turinčiomis trąšomis. Pamulčiuokite durpėmis (iki 5 cm storio) – dirva išgarins mažiau drėgmės, uogos bus švaresnės.
Darže. Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).
Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite agroplėvele.
Įrenkite inspektus (sienelės – 25-35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10-15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m2), užpilkite 15-20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2-3 dienų.
Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – viduryje, jei po priedangomis – pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50-55, agurkų – per 25-35 dienas.
Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Stambesnes sėklas sėkite 3-4 cm atstumais, 0,5 cm gylyje, smulkias (salierų, salotų) įspaudę užberkite 1-2 mm žemės sluoksniu ar smėliu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.
Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12-13° C. Bulvės sudygsta per 35-40 dienų.
Mėnesio pabaigoje išpikuokite pipirus, dumplainius. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.
Gėlyne. Svogūnines gėles (snieguoles, krokus) patręškite azoto trąšomis (10 g į 1 m2). Ilgiau augančias toje pačioje vietoje patręškite dolomitmilčiais (1 kg į 1 m2). Žiedams auginamas svogūnines gėles pakanka kas 3-4 metus patręšti perpuvusiu mėšlu.
Apžiūrėkite, ar šalčiai neiškilnojo augalų. Jei taip atsitiko, spauskite juos atgal į žemę.
Išpjaukite nulūžusias, nuvytusias laipiojančių rožių šakas.
Išpjaukite nulūžusias hortenzijų šakas. Šios gėlės žiedus krauna ant pernykščių ūglių, todėl jų daug genėti nereikia.
Pikuokite vasarį pasėtas vienmetes gėles.
Chrizantemas dauginkite auginiais. Juos susmaigstykite į smėlį arba durpių ir smėlio mišinį. Jei temperatūra bus 16-18° C, auginiai įsišaknys per 15-20 dienų.
Šiltnamiuose į dėžutes sodinkite kanų šakniastiebius, supjaustytus į dalis, turinčias po dvi akutes.
Dar ne laikas nuo augalų nuimti mulčią ar kitas dangas, nes jis palaiko vienodesnę dirvos temperatūrą. Tačiau jas pajudinkite, kad pradžiūtų ir geriau praleistų orą. Rožių ir kitų augalų priedangose padarykite angas, kad vėdintųsi.
Kambarinių gėlių priežiūra. Kambariniai augalai šiuo metu pradeda intensyviai augti. Todėl juos reikėtų gausiau laistyti ir tręšti.
Pavasario pradžioje galima persodinti daugumą kambarinių augalų. Kitoms vertėtų pakeisti nors viršutinį žemių sluoksnį.
Persodinant pirmiausia jas gerai palaistykite. Į naują vazoną sodinkite tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau. Gausiai palaistykite. Išbėgusį į padėklą vandenį išpilkite. Augalus dažnai apipurkškite. Vėliau laistykite tik tiek, kad neišdžiūtų žemė. Tręškite tik tada, kai gėlės pradės augti po persodinimo.
Genėkite ir formuokite fikusus, oleandrus, kinrožes, tradeskantes, pelargonijas. Per žiemą ištįsusius ūglius išpjaukite, kitus patrumpinkite 1/2-2/3. Nukirptus ūglius galite pamerkti į kambario temperatūros vandenį ar susmeigti į drėgną smėlį ir pridengti polietileno plėvele, kad įsišaknytų.
Ilgėjant dienai, prasideda kaktusų vegetacija, todėl pradėkime juos lieti, tik labai po mažai. Jau mėnesio pradžioje į šviesią vietą perkelkite tamsoje ar saulės neapšviečiamoje patalpoje žiemojusius kaktusus. Tuos, kurių pumpurai jau gerai išsivystę, palaistykite, o nepabudusius laikykite sausai. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galite persodinti. Anksti žydinčius persodinkite po žydėjimo.
Bityne. Gerokai šiltesnė, nei įprasta, žiema bičių šeimas naujam gyvenimui pabudino jau apie sausio vidurį ir daugelyje šeimų lizdai tapo šilti, nes buvo pradėti auginti pirmieji perai. Šioje stadijoje bičių lizdui reikalingas šviežias oras ir reiktų patikrinti lakas, ar jos neužsikimšusios per žiemą mirusių bičių lavonėliais.
Pačioje vasario pradžioje jau įvyko dalinis bičių šeimų apsiskraidymas. Tiesa, skraidė tik iš tų avilių, kurie stovėjo saulės atokaitoje bei užuovėjoje ir tik tos bitės, kurioms labiausiai reikėjo išsivalyti.
Ankstyvas perų auginimas nėra labai geras reiškinys dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kad pakeltų lizdo temperatūrą, bitės sunaudoja daugiau maisto ir tuo pačiu užsipildo jų tiesioji žarna, kas vėliau gali sukelti viduriavimą. Todėl būtent dabar reikia gerai apšiltinti lizdą (pravartu ant rėmelių viršaus uždėti keletą sluoksnių laikraščių).
Kuo anksčiau auginami perai, tuo anksčiau pradeda didėti varroa erkių kiekis ir bitininkui gali prireikti daug anksčiau, nei įprasta, taikyti įvairius gydymo būdus. Kai kurie bitininkai pastebėjo, kad yra šeimų, kurios per žiemą nesuėjo į kamuolį ar net gruodį pradėjo auginti perus. Tai yra per didelio šeimos erkėtumo požymis ir tuo susirūpinti reiktų jau po pilno bičių apsiskraidymo.
Pastebėta, kad Lietuvoje bitės apsiskraidyti išlekia apie kovo 24 dieną, tačiau šiais metais tai gali įvykti anksčiau, kai temperatūra pakils iki 9 – 10 o C ir bus saulėta, rami diena. Tai savotiška šventė ne tik bičių šeimai, bet ir pačiam bitininkui, todėl patartina tuo momentu pasistengti būti bityne. Tuomet patogu padėti bitėms – sudrėkusias apšiltinimo pagalves išdžiovinti ar pakeisti sausomis, patikrinti maisto atsargas lizde ir, jei galimybės leidžia, išvalyti avilių dugnus.
Inventoriaus ruošimo procesas jau turėtų eiti į pabaigą, nes bitininkams prasideda maloniausi ir taip ilgai laukti darbai pačiame bityne.