Savivaldybė liko „už borto“? Ar nevėlu keisti biudžeto sudarymo metodiką?

Sausio 19 d. Prienų rajono savivaldybės vadovai į diskusiją 2015 metų savivaldybės biudžeto formavimo ir Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo klausimais pakvietė LR Seimo narį Andrių Palionį ir savivaldybės Tarybos narius. Pasak mero Vyto Bujanausko, patvirtinus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, Prienų rajono savivaldybė tarsi „liko už borto“, akivaizdu, kad šios pataisos nepagerins jos finansinės padėties. Diskusijos dalyvius jis pakvietė kartu paieškoti išeities iš susidariusios situacijos. 

Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius norėjo išgirsti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario A.Palionio, ar jis dirbo prie šio įstatymo pakeitimo, kokių pastebėjimų, prognozių ir rekomendacijų galėtų pateikti savivaldybei.

A.Marcinkevičiaus teigimu, formuojant 2015 metų savivaldybės biudžetą, reikės atsižvelgti į padidėjusį lėšų poreikį, susijusį su valstybės perduotu socialinių pašalpų administravimu bei PVM lengvatos panaikinimu šildymui. Guodžia tik tai, kad 2014 – uosius savivaldybė baigė, išmokėjusi darbuotojams atlyginimus, išvengusi priešpriešos su kreditoriais. Vis dėlto išgyventi bus labai sunku.

Pasak A.Marcinkevičiaus, savivaldybė dar prieš metus raštu kreipėsi į Seimą ir Finansų ministeriją, prašydama peržiūrėti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kuri nepalanki mažoms savivaldybėms, neturinčioms pramonės ir pajėgumų sukurti daugiau darbo vietų. Priimtos Metodikos pataisos vilties suteikė tik 15 – kai savivaldybių, o Prienų rajono savivaldybė atsidūrė tarp tų, kurių mokestinės pajamos neaugs ir akivaizdžiai prireiks bendrosios dotacijos kompensacijų iš valstybės biudžeto skirtumui tarp savivaldybės surenkamų pajamų ir savarankiškosioms funkcijoms vykdyti reikiamų lėšų kompensuoti.

Savivaldybės administracijos direktorius nuogąstavo, kad šiemet nepakaks lėšų europinių projektų koofinansavimui bei kitiems poreikiams, todėl augs savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas.

Seimo narys A.Palionis, padėkojęs savivaldybės atstovams už iniciatyvą surengti diskusiją, jiems priminė, kad savivaldybių biudžetų sudarymo klausimai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupėje buvo svarstomi praėjusį pavasarį, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus duomenis iš savivaldybių, tuokart iš Prienų rajono savivaldybės jokių pasiūlymų nebuvo gauta.

Pasak jo, suderinus pozicijas su LSA, gruodžio 4 d. Seimas priėmė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą ir 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pakeitimai sugrąžino prie 2011 metais, iki krizės, taikytų nuostatų bei schemos, pagal kurią apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentas, tenkantis savivaldybėms nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Seimo nario pastebėjimu, nors Prienų rajono savivaldybei šios pataisos ir nepalankios, bet, žvelgiant į penkerių metų perspektyvą, reikėtų nepasitenkinti bendrosios dotacijos lėšomis (2015 m. Prienų rajonui bus skirta beveik 1 mln. eurų), bet pačiai ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį biudžeto pajamų augimą savo teritorijoje. Tai, anot jo, pasiekiama skatinant užimtumą, verslo investicijas, pritraukiant naujas įmones, suteikiant joms mokesčių lengvatas, darant kitas nuolaidas. O kai bus sudarytos palankesnės sąlygos rajone kurtis ir registruotis verslui, į savivaldybės biudžetą įplauks ir daugiau mokesčių, taip pat ir gyventojų pajamų mokesčio.

A.Palionio manymu, diskusija dėl šių metų savivaldybės biudžeto sudarymo pavėluota, šiandien jau reikia rūpintis 2016 m. biudžeto sudarymo metodika.

Savivaldybės administracijos direktorius A.Marcinkevičius nurodė mokesčių surinkimo kontrolės spragas, dėl kurių darbdavių sumokamas GPM ne visuomet atitenka savivaldybei, kurioje įmonės darbuotojai gyvena. Kita vertus, sakė jis, rajono savivaldybė neturi sąlygų kurti laisvą ekonominę zoną – trūksta laisvos valstybinės žemės, pastatų, kuriuos būtų galima išnuomoti ar parduoti verslininkams.

Savivaldybės administracijos direktorių, susirūpinusį, kad nuo 2015 m. liepos panaikinama PVM lengvata šildymui neigiamai atsilieps ir savivaldybei, ir gyventojams, Seimo narys patikino, kad pagal PVM lengvatos metodiką savivaldybei bus skirta GPM dalis nuo kompensacijų už šildymą.

Po susitikimo su Mokesčių inspekcijos darbuotojais ir išsakytų jų įtarimų, jog kai kuriuose savivaldybės sektoriuose (buvo įvardinti ir ūkininkai) darbdaviai savo darbuotojams dalį atlyginimo galimai išmoka vokeliuose, savivaldybės atstovams rūpėjo sužinoti Seimo nario nuomonę, kaip būtų galima pasiekti legalaus ir sąžiningo mokesčių mokėjimo.

A.Palionio įsitikinimu, prie sąžiningo mokesčių mokėjimo gali pripratinti tik mažesni mokesčiai, o vienas iš būdų išspręsti mokesčių slėpimo problemą – visuotinis pajamų mokesčio deklaravimas.

Politikas informavo, kad ruošiama mokestinė reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstyti įvairūs variantai, kaip ištraukti verslą iš šešėlio, taip pat ir siūlymai sumažinti darbdaviams „Sodros” mokesčių naštą.

Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, degalų deklaravimas prie šalies sienos, davė teigiamą efektą, akcizo už degalus pernai buvo surinkta 200 mln. daugiau, todėl savivaldybės gaus didesnę paramą kelių tvarkymui ir priežiūrai. Pasinaudodamas proga A.Palionis paragino savivaldybę teikti kuo daugiau šios srities projektų, nes pernai, jo duomenimis, tebuvo parengti tik trys projektai.

Į tarp savivaldybės vadovų ir Seimo nario prasidėjusią diskusiją įsitraukė ir keli savivaldybės Tarybos nariai: Jonas Vilionis, Algimantas Šidlauskas, Alvydas Vaicekauskas.
Alvydas Vaicekauskas teigiamai įvertino abiejų pusių iniciatyvą kalbėtis, diskutuoti, ieškoti rūpimų problemų sprendimo. Apibendrindamas tai, kas buvo pasakyta, jis pastebėjo, kad, siekiant kompensuoti brangstantį PVM tarifą, svarbu pagreitinti pigesnę šilumą tieksiančios katilinės statybą. Jo nuomone, reikia ieškoti būdų, kaip sutarti su verslininkais ir į savivaldybę pritraukti kuo daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Tarybos nario netenkino tai, kad daugelis klausimų valstybėje sprendžiami centralizuotai, netgi Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai, diskutuodami dėl savivaldybių biudžetų metodikos nustatymo, kiekvienas „paklodę“ tempė į save. A.Vaicekauskas norėjo sužinoti, kokiomis Valstybės investicijų programos galimybėmis savivaldybė galėtų pasinaudoti, renovuodama pastatus ir kitoms reikmėms.

Andrius Palionis kvietė pasinaudoti Taršos leidimų programa. Anot jo, joje sukauptas lėšas šiemet ketinama paskirstyti projektams, diegiantiems ekologines, aplinkos taršą mažinančias priemones, orientuotas į atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat skirtas ir pastatų atnaujinimui.

Jo žiniomis, šie metai gali tapti paskutiniais, kai savivaldybėms bus leista teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui visuomeniniams pastatams apšiltinti. Vyriausybė rengia programą, analogišką Daugiabučių renovavimo programai, pagal kurią bus atnaujinti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys ir valdomi viešieji pastatai, didinant jų energinį efektyvumą.

Kai kurie diskusijos metu iškelti klausimai, pavyzdžiui, dėl savivaldybės skolinimosi limitų, „pakibo ore“, todėl tikėtina, kad prie jų sugrįš jau kitos kadencijos savivaldybės Taryba. Jonas Vilionis pasiūlė, kad į būsimus savivaldybės atstovų ir aukščiausiame lygmenyje dirbančių politikų susitikimus būtų pakviestas ir daugiamandatėje apygardoje išrinktas, tačiau niekad neatsisakantis atstovauti Prienams Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *