Jiezno gimnazija sudėtingais 1945 – 1950 m.

1950-AISIAIS

Tęsinys

Mokytojų kolektyvas
Progimnazijai pagrindus paklojęs direktorius Kazys Šimas dirbo iki 1945 m. rugpjūčio 25 dienos. Kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių jis paliko mokyklą. 1945 m. rugpjūčio 25 dieną Jiezno gimnazijoje vyko stojamieji egzaminai (lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių) raštu ir žodžiu. Progimnazijoje 1945 m. rugsėjį veikė 1a, 2a, 2b, 3a, 3b, 4a, 4b klasės (KAA, f,-R1099, ap.1, b.1, l.10-11). Nuo 1945 m. rugsėjo pirmos dienos progimnazija buvo pertvarkyta į Alytaus apskrities Jiezno gimnaziją. Direktoriumi pradėjęs dirbti Bronius Šilingas anksčiau dirbo Jiezno pradžios mokykloje. Direktorius gimnazijoje taip pat dėstė kelias lotynų ir prancūzų kalbų pamokas. Mokyklos kolektyvas nuo 1945 m. rugsėjo pirmos pasipildė naujais mokytojais. Tai – Stasė Matijošaitė, dėsčiusi lietuvių kalbą ir piešimą, Vitalija Bernotaitė – istoriją ir namų ruošą, Genė Dzenkauskaitė – lietuvių, rusų kalbas ir piešimą, Vaclovas Baniulaitis – muziką, taip pat vedė chorą. Lietuvos savanoris, Vyčio Kryžiaus kavalierius vedė 4 savaitinių pamokų karinio parengimo visoje gimnazijoje kursą, (KAA, f.R-1099, p.1, b.4, p.3). Reikia pridurti, kad matematikos mokytojas Juozas Revuckas, geografas Marijonas Babilius bei biologas Vytautas Dzenkauskas dirbo ir prie ankstesnio direktoriaus. Klasių vadovai tuo metu buvo šie: I kl. – Juozas Revuckas, Ia kl.-Vitalija Bernotaitė, IIb-Marijonas Babilius, IIIa-Genė Dzenkauskaitė, IVa-Stasė Karalevičiūtė, IVb-Vytautas Dzenkauskas, V-Petras Lisas (Ten pat, p.4). Mokytojas Bronius Šilingas – pagarbos verta asmenybė – 1945 m. gruodžio 17 d. išprašė iš Alytaus apskrities „emgebistų“, kad „specevakuotieji“, t.y. ištremtieji, Vytautas ir Algis Krivickai, pasimetę nuo ištremtų tėvų, nebūtų vežami į tėvų tremties vietą, o būtų priimti į gimnaziją. (Ten pat, p.17).
Pati opiausia problema iki 1950 m. buvo mokyklos aprūpinimas kuru, t.y. malkomis. Esant 1945 m. gruodžio mėnesio šalčiui, net priimamas pedagogų tarybos sprendimas, kad tie moksleiviai, kurių tėvai neįvykdys kuro pristatymo normos, bus šalinami iš gimnazijos (Ten pat, p.11).

Direktorius Balys Mikailionis
Šis direktorius gimnazijai vadovavo tik aštuonetą mėnesių nuo 1946 m. sausio iki 1946 m. rugsėjo. Buvęs direktorius mokykloje liko mokytoju, o vėliau dirbo Prienų apskrities švietimo vedėju. Naujas vadovas – karjeristas. 1946 m. vasario 16 -ąją jis organizavo pedagogų tarybos posėdį, kuriame griežtai nubaudė moksleivius, pavogusius nemažai grožinės literatūros iš Jiezno viešosios bibliotekos sandėlio (Ten pat, p.13). Vasario septynioliktąją jis pakeitė buvusio direktoriaus sprendimą ir atidavė „emgebistams“ Vytautą ir Algį Krivickus, kad juos išvežtų į Sibirą, pas tėvus (Ten pat, p.13). Direktorius stengėsi kovoti su drausmės pažeidėjais, „ragatkėmis“ naikinusiems telefono stulpuose esančias keramines dalis. Dėl mokinių saugumo šiuo laikotarpiu jiems neleidžiama gatvėse vaikščioti tarp 17-19 val. ir po 21 valandos (Ten pat, p.15).

Direktorė Ona Trybienė
Šios direktorės paskyrimas buvo partokratinis sprendimas. Onos Trybienės vyras Leopoldas 1945 – 1948 metais dirbo Birštono kurorto direktoriumi, tad žmonai buvo surasta tinkama vieta. Direktorė dirbo nuo 1946 m. rugsėjo 1 dienos iki 1947 m. vasario 1 dienos (Ten pat, p.31). Direktorė dėstė rusų kalbą. Jai vadovaujant, pedagogų taryba priėmė sprendimą, kad kiekvienas moksleivis mokyklos ir mokytojų išlaikymui turi skirti po 60 rublių, o sargo išlaikymui – po 5 rublius. Direktorė į darbą priėmė naujus mokytojus: Leonavičiūtę Antaniną, kuri dėstė namų ruošą, lietuvių kalbą dėsčiusį Antaną Marčiulionį, geografę Adelę Mieldažytę, rusistę Mariją Simčikienę, fizinio lavinimo specialistę Birutę Miglėnaitę. Buvęs direktorius Balys Mikailionis buvo paliktas istorijos mokytoju (Ten pat, p.34).
Mokykloje prasideda karingo ateizmo banga. 1946 m. spalio 31 d. pedagogų tarybos sprendimu mokiniai įspėjami, kad „lapkričio pirmoji diena yra darbo diena ir į gimnaziją atvykti yra būtina“ (Ten pat, p.37). 1946 m. gruodžio 12 d. priimamas pedagogų tarybos sprendimas, kad mokytojai įtraukiami į rinkiminę kompaniją. „Agitaciniam darbui mokinius išskiria Va, Vb, VI klasių auklėtojai, plakatus piešia mokytoja Mieldažytė“ (Ten pat, p.46).

Direktorius Petras Lisas (1947 01-1951 12)
Tai buvo pirmas ilgiau dirbęs direktorius, griežtas ir reiklus, labiau ūkinės veiklos specialistas nei pedagogas, ypač uoliai, net nesusimąstęs, vykdė aukštesnės valdžios sprendimus. Įsigilinkime į jo parašytus įsakymus.
„Įsakymas nr. 6.1947 m. sausio 25 diena. Tenka pastebėti, kad daugelis mūsų, kreipdamiesi į mokytoją, vadina jį „ponia“ ar „ponas“. Šis kreipimosi būdas yra atgyvenęs savo periodą ir netinka mūsų gyvenimui. Prašau visų klasių auklėtojų artimiausiu laiku mokiniams išaiškinti „panelės“ ir „pono“ prasmę ir kartu mokinius įpratinti kreiptis į mokytojus taip, kas atitiktų mūsų tarybinės valstybės nusistovėjusius papročius.
Taip pat privalo kiekvienas mokytojas įspėti kiekvienu atveju tam mokiniui, kuris kreipimosi atveju padarys klaidą. Direktoriaus parašas (P.Lisas). (Jiezno gimnazijos archyvas, ap, 2, b.17, p.3).
„Įsakymas Nr.17. 1947 m. vasario 7 d. Vasario mėn. 9 dieną, tai yra rinkimų į LTSR (iš tiesų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą –V.K.) dieną, šeštos, penktos, ketvirtų klasių mokiniai privalo gimnazijoje susirinkti 9.30 val. ryto ir turės atlikti jiems pavestus uždavinius. Klasių auklėtojai apie tai šiandien praveda pasikalbėjimus ir yra atsakingi už drausmingą mokinių dalyvavimą“ (Parašas – direktorius P.Lisas (Ten pat, p.13).
Naujas direktorius 1947 m. vasario 28 dieną įvedė naują mokyklos auklėjimo ir politinio švietimo planą, kuriuo buvo stengiamasi sovietizuoti mokyklą rusų kalba, iškraipyta krašto istorija, priešiškumu tikėjimui, prievartiniu moksleivių komsomolinimu (bandome įvesti naujadarą –V.K.) . Moksleivis Henrikas Sapožnikovas, pasisakęs prieš komjaunimą, buvo pašalintas iš mokyklos (Ten pat, p,55). 1947 m. spalio 10 diena – gimnazijos bibliotekos įkūrimo diena. Mat tą dieną mokytojai ir moksleivių tėvai paaukojo po 50 rublių ir nupirko mokyklos bibliotekėlę. Pedagogų tarybos sekretoriumi tapo nuolatinis kolega Juozas Revuckas. Nuo 1947 m. rugsėjo pirmos dienos į kolektyvą įsiliejo mokytojas Juozas Marcinkus, Pijus Anziulis, Klemensas Gerbertas. Dramos būreliui vadovavo Pijus Andziulis, literatų – Andrius Marčiulaitis, istorikų – Vitalija Bernotaitė, sporto – Juozas Marcinkus (Ten pat, p.74).
Drąsi mokytojo Pijaus Andziulio pozicija
1948 m. sausio 10 dieną pedagogų taryba priėmė sprendimą, kad „Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir mokytojo ėjimas į bažnyčią nėra suderinama su mokytojo darbu tarybinėje mokykloje“ (Ten pat, p.95). Mokytojas Pijus Andziulis pareikalavo, kad jo požiūris būtų išklausytas ir įrašytas į Pedagogų tarybos posėdžių knygą: „Galbūt, rikiuotėje mokytojo ėjimas į bažnyčią auklėjimo požiūriu netinka. Bet gali būti daug momentų, kada tenka užeiti į bažnyčią privačiu būdu, tai yra, kada tenka dalyvauti šeimos, giminės ar pažįstamų asmeninėse ar šeimyninėse šventėse su bažnyčios ceremonijomis. Be to į bažnyčią einu, kad pasigėrėti muzika, skulptūra, tapyba, kiek čia yra įdomaus ir svaraus paveldo. Dėl šių priežasčių absoliučiai bažnyčios lankyti nesutinku – Pijus Andziulis“ (Ten pat).

Mokytojai atsisako šelpimo
Ketverius metus trukęs mokytojų šelpimas maistu baigėsi 1948 m. sausio 29 dieną, kada Pedagogų taryboje buvo priimtas šis nutarimas: „Kadangi po piniginės reformos mokytojų būklė pagerėjo, mokytojai nutarė atsisakyti mokinių paramos maisto produktais mokytojams“ (Ten pat, p.92).

Okupantų auklėjimo programa (1949-1987)
Nuo 1949 metų sovietinis ideologinis puolimas paliečia Jiezno gimnaziją. Štai 1949 m. vasario 9 dieną buvo svarstoma Lietuvos komjaunimo XI suvažiavimo medžiaga. 1949 m. vasarį Jiezno gimnazijoje prasidėjo pionierių saliutai, buvo įsteigtas pionierių kambarys (Ten pat).
Klasių vadovų darbo planai pradėti, kaip TSKP CK politbiure, tvirtinti pedagogų tarybos posėdžiuose. Štai kaip tai tada skambėjo „VIII klasės vadovo V. Steikūno darbo planas priimtas be pastabų, išskyrus politinio lavinimo būrelio vadovo kooptavimą į šio kolektyvo darbą“ (Ten pat, p.9).

Kiekviename pedagogų tarybos posėdyje buvo patvirtinama po 10 pedagogų planų.
Jau po mėnesio, spalio 12 dieną, įvyko pedagogų tarybos posėdis, skirtas auginti komjaunimo „eilėms“ mokykloje. Pagrindinį pranešimą perskaitė gimnazijos komsorgė A.Laumenytė. Visi klasių vadovai prisipažino, kad mažai dirbo, agituodami moksleivius į komjaunimą. Labai charakteringas 10 b klasės vadovo Grinkevičiaus pasisakymas. „Jis pasisakė sekąs mokinius, lankančius bažnyčią, o pastebėtiems aiškina religijos pražūtingumo žalą, asmeniškai juos atkalbėjo nelankyti bažnyčios, ką jie ir prižadėjo“ (Ten pat, p.15). 7b klasės vadovas Bacevičius pareiškė, kad praeitais metais toje klasėje pionieriai buvo tik sąraše. Šios klasės tik vienas mokinys pastebėtas einant bažnyčion, o davus pastabą jau nelanko.“(Ten pat, p.17). Šiame posėdyje dalyvavęs LKP(b) Prienų apskrities sekretorius Sinica paragino gimnazijos mokytojus įstoti į komjaunimą, nes kitaip nestos ir moksleiviai. Į tai mokytojas Talačka atsakė klausimu: „Ar nekomjaunuolis negali atlikti auklėjamo darbo, nors jis tą darbą norėtų atlikti?“ (Ten pat). Susirinkimas baigėsi be rimtesnių įsipareigojimų.
Ši tema buvo pratęsta po dviejų savaičių. Į posėdį atvyko ne tik Prienų partijos šefas Sinica, bet ir partijos Jiezno valsčiaus komiteto pirmininkas Jonas Bernatonis. Partiečiai reikalavo, kad iki Spalio revoliucijos švenčių klasėse žymiai išaugtų pionierių ir komjaunuolių kiekis. Šįkart mokytojai tai pažadėjo atlikti. Žaviesi mokinėmis Pempyte ir Jaruševičiūte (vardų nepavyko išsiaiškinti – V.K.), kurios viešai pasisakydavo prieš stojimą į komjaunimą. Jos buvo pašalintos iš mokyklos, jas perkeliant į Butrimonių mokyklą. (Ten pat, p.49).

Meno kolektyvai
1949 metais aktyviai dirbo šie meno kolektyvai: 1) Vyresnių moksleivių choras (mokytojas Visockas), 2) skudučių oktetas (mokytojas Visockas), 3) orkestras (mokytojas Visockas), 4) Tautinių šokių ratelis (mokytoja Ribinskaitė), 5) Dramos ratelis (mokytojas Talačka), 6) Vyresniųjų literatų būrelis (mokytoja Tervydaitė), 7) Jaunesniųjų literatų būrelis (mokytoja I.Tubutytė) (Ten pat, p.280). Sunkiai kartais tekdavo moksleivius prikalbinti į meno saviveiklą. 1949 m. septyniems moksleiviams buvo sumažintas elgesys, kad jie nelankė choro repeticijų (Ten pat., p.33-34).

Metodinio darbo užuomazgos
Nuo 1949 m. rugsėjo pirmos dienos gerokai išaugo gimnazijos kolektyvas. Į jį įsijungė istorikas Gelžinis, istorikė Paulauskaitė (vėliau Kvedaravičienė), fizikė Gelžinienė, Gobis, Labutis, lietuvių kalbą ir algebrą dėstęs Pempė, III klasės mokytojas Bacevičius, rusistas Bagdonas, būrelių vadovas Talačka, Aksomaitis, Stasė Valatkienė, dėsčiusi lietuvių ir prancūzų kalbas, lituanistė Ieva Tubutytė (vėliau Kantakevičienė), fizinio lavinimo ir darbelių specialistė Ribinskaitė (vėliau Gudynienė). Antanina Marcinkienė, dėsčiusi algebrą ir matematiką (KAA, f.R-1099, ap.1, b.6, p.20). Mokytojas Visockas dėstė muziką, vedė chorą ir buvo orkestro vadovu.
Juozas Marcinkus, anksčiau dirbęs karinio vadovu ir fizinio lavinimo vadovu, nuo rugsėjo pradėjo dirbti mokymo dalies vedėju.
Gimnazijoje pradėtos vesti parodomosios pamokos ir jų aptarimas. 1949 m. spalio 20 d. pirmoji parodomąją pamoką vedė lituanistė Ieva Tubutytė (vėliau Kantakevičienė). Pamokos tema buvo „Sakinių sujungimas ir sudedamasis sujungimas“. Mokytoja Tervydytė, mokymo dalies vedėjas Juozas Marcinkus teigiamai įvertino pamoką, nurodė kai kuriuos trūkumus. Tais pačiais metais parodomąsias pamokas vedė chemikas Gobis ir rusistas Bagdonas (KAA, f-.R1099, ap.1, b8, p.20). 1950 m. parodomąją pamoką vedė biologė Mieldažytė (Ten pat, p.81). Jau nuo 1946 metų gimnazijoje vietoje vokiečių kalbos buvo įvesta rusų kalba.
Mokytojai – kolūkių pagalbininkai
LKP Prienų apskrities sprendimu Jiezno gimnazijai buvo pavesta šefuoti šalia Jiezno buvusį „Lenino kolūkį“. Mokytojai ten skaitė paskaitas, dažnokai padėdavo nuimti derlių, padėjo 1950 m. įsteigti Vėžionių kolūkį (Ten pat, p33).

Pirmoji gimnazijos laida
1949 m. birželio 2 d. gimnaziją baigė pirmieji abiturientai: 1) Janina Adamonytė 2) Aleksas Andriulevičius, 3) Vytautas Babilius, 4) Anelė Banytė, 5) Bronė Balčiūnaitė, 6) Vytautas Bieliauskas, 7) Domicelė Bernatonytė, 8) Edmundas Butkevičius, 9) Vincas Bartkus, 10) Albinas Bernatavičius, 11) Filomena Janušauskaitė, 12) Petronėlė Jaruševičiūtė, 13) Genė Katkauskaitė, 14) Vlada Chmieliauskaitė, 15) Jonas Kaškonas, 16) Alfonsas Kašėta, 17) Adomas Lukoševičius, 18) Bronė Ogilbaitė, 19) Albinas Kreivys, 20) Albinas Romančiuckas, 21) Henrikas Sapožnikovas, 22) Vera Tamulynaitė, 23) Ona Taraševičiūtė, 24) Uršulė Valionytė, 25) Vytautas Volskas, 26) Albinas Žeimys (Ten pat, p.33-37). Geriausiai pirmoje laidoje mokėsi Bronė Ogilbaitė ir Albinas Žeimys.

Pirmieji Jiezno rajono gimnazistai
1950 m. balandžio mėn. buvo įsteigtas Jiezno rajonas. 12 metų savarankiškumo laikotarpis Jiezno rajonui davė naują mokyklos pastatą, dešimtis naujų, jaunatviškų, entuziastingų mokytojų, didelį rūpestį ir paramą pradinėms mokykloms. O svarbiausia – išugdytą, išlavintą jaunų žmonių kartą.
1950 m. birželį gimnaziją baigė antroji abiturientų laida . Tai – 11 a ir 11 b klasės.
11a vadovavo auklėtojas Gobis. Abiturientai: Birutė Aciūtė, Angelė Bajoraitė, Adelė Balčiūnaitė, Danutė Barkutė, Danutė Bieliauskaitė, Danutė Bernatonytė, Anelė Blaževičiūtė, Irena Butkevičiūtė, Birutė Gruzdzevičiūtė, Marytė Jaskutėlytė, Bronė Judickaitė, Aldona Kazlauskaitė, Janina Mickutė, Ona Navickaitė, Genovaitė Noreikaitė, Janina Raižytė, Genovaitė Vasiliauskaitė, Marcelė Zaparackaitė, Bronė Ajauskaitė, Elena Minkauskaitė.
11b klasei vadovavo auklėtoja Aldona Tervydaitė. Abiturientai: Jonas Anušauskas, Juozas Bajoras, Jonas Baranauskas, Angelė Bernatonytė, Juozas Braga, Petras Butkevičius, Antanas Drazdauskas, Danutė Marcinkevičiūtė. Antanina Nenartavičiūtė, Janina Noreikaitė, Aldona Stankevičiūtė, Genė Urmanavičiūtė,Vincas Valatka, Petras Vitunskas, Ona Barščevičiūtė, Vytautas Grybauskas (Ten pat, b. 8, l. 81 – 82).

Nauja pedagogų karta
Direktorius Petras Lisas dirbo iki 1951 m. rugpjūčio 25 dienos. Nuo šios dienos naujuoju direktoriumi pradėjo dirbti Julius Jonytis, turėjo istorijos ir geografijos pamokų, mokymo dalies vedėjas Antanas Gelžinis, turėjo istorijos ir geografijos pamokų, gimnazijos komsorge pradėjo dirbti Meilutė Grigaravičiūtė. Įžengusi į kolektyvą Genovaitė Naruševičienė dėstė geografiją. Naujas mokyklos mokytojas Petras Kučinskas dėstė algebrą ir astronomiją. Direktoriaus žmona Elena Jonytienė – lietuvių kalbą, psichologiją ir logiką, mokymo dalies vedėjo žmona Elena Gelžinienė – fiziką. Voldemaras Steikūnas – fizinį lavinimą, braižybą ir piešimą, Petronėlė Steikūnienė – istoriją ir geografiją,mauja mokytoja Antanina Marembienė – aritmetiką ir algebrą, Juozas Marcinkus – karinį parengimą 9 – 11 klasėse, fizinį lavinimą ir rusų kalbą, nauji mokytojai Juozas Kakanauskas – prancūzų kalbą, Anelė Kakanauskienė – prancūzų kalbą,geografiją, Genė Jacinaitė-lietuvių kalbą, Antanas Gustaitis – algebrą, geometriją, trigonometriją, Vanda Lauciūtė – gamtą. Pirmosios laidos auklėtojas Justinas Bagdonas dėstė rusų kalbą, Marija Mieldažytė – chemiją ir gamtą, Elena Budėnienė – rusų kalbą,Ieva Tubutytė dėstė lietuvių kalbą ir geografiją, Aldona Tervydaitė – lietuvių kalbą,Vytautas Kantakevičius – geometriją, fiziką ir braižybą, Vaclovas Vaicekauskas – konstituciją, Steponas Murauskas – muziką, Stasė Motiejūnienė – rusų kalbą.
Pradinių klasių mokytojai buvo šie: I a – Janina Gudynienė, Ib-Izabelė Bagdonienė, II a – Aldona Naruševičiūtė, II b – Marija Naudžiūnienė, III a – Ona Jasinskaitė, III b-Anelė Balsiukevičiūtė, IV a – Marija Bozaitė, IV b – Astrauskaitė. Va klasės auklėtoja – Anelė Kakanauskienė, V b – Stasė Motiejūnienė. Vc – Vytautas Kantakevičius, VI a – Antanina Marembienė, VI b – Ieva Tubutytė,VII a – Vanda Lauciūtė, VIII a – Petrė Steikūnienė,VIII b – Jonas Kakanauskas, IX a – Elena Budėnienė, IX b – Antanas Gustaitis, X – Aldona Tervydaitė, XI kl. – Marija Mieldažytė.

Būreliai
1) Aldona Tervydaitė vadovavo literatų, 2) Vanda Lauciūtė – mičiūrininkų, 3) V. Steikūnas, J. Marcinkus – sporto kolektyvams, 4) P. Steikūnienė, A. Kakanauskienė – istorijos, geografijos būreliams, V. Kantakevičius – jaunųjų technikų būreliui“ (KAA, f – R. 1099, ap.1, b. 15, p1-3). 7 mokytojai vadovavo meno saviveiklos būreliams.

Svarbiausioji instrukcija
„Į pamokas mokytojai eina turėdami planą – konspektą, kurį patikrina mokymo dalies vedėjas arba direktorius. Klasių vadovai sudaro ketvirtinius auklėjamojo darbo planus, kuriuose turi būti nurodyta konkreti medžiaga bei temos. (Ten pat, p. 3 – 4).
Prasidėjo šeštasis dešimtmetis-liberalesnės atmosferos visuomenėje ir mokykloje metas,palaipsnio persikraustymo į naująjį mokyklos pastatą metas.
Straipsnyje pateiktos Jiezno gimnazijos archyvo nuotraukos

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *