Mokslinis tyrimas. Kada pradeda blogėti atmintis?

Albinas_BagdonasVilniaus universiteto specialiosios psichologijos laboratorija pagal sutartį su JAV testų rengimo įstaiga adaptuoja ir standartizuoja Hopkinso žodinės atminties testą. Pagrindinė testo paskirtis – įvertinti pagyvenusių ir senų žmonių atmintį, nustatyti pirmuosius senatvinės demencijos galimus požymius. Prienų globos namų gyventojai aktyviai dalyvavo šiame tyrime.

Testo užduotys nėra sudėtingos. Pavyzdžiui, testuojamam perskaitoma 12 žodžių įvairių semantinių kategorijų (žmogaus būstas, brangakmeniai, keturkojai gyvūnai ir pan.), juos reikia atkartoti, kiek žodžių įsimenama. Po 20-25 min. žodžius vėl stengiamasi atgaminti. Kitame etape pridedama naujų žodžių ir atliekamas uždelsto atpažinimo bandymas, kai reikia atrinkti, kurio etapo žodis yra. Tyrėjams senjorai atsakinėjo ir į 60 teiginių testą, šešių balų skale įvertindami savo atmintį, dėmesį, mąstymą, suvokimą, jutimus (pvz., ar labai lengvai atpažįstu matytų žmonių veidus, ar be užrašų knygutės atsimenu, ką turėsiu padaryti per sekančias dienas, ar greitai pamirštu naujų žmonių vardus, ar lengvai įsimenu nueitą ar nuvažiuotą kelią, ar pamirštu, kad pažįstamam šią istoriją jau pasakojau, ar mintinai skaičiuoju lengvai, ar man dažnai „užkrenta“ kai kurie žodžiai ir t.t.).

Kaip matome, paprasti mūsų kasdienos dalykai yra labai svarbūs mokslininkams. Jų tyrimų tikslas – iš amžiaus normų nustatyti individualius atminties ypatumus, kuriais galės naudotis specialistai, ateityje paruošti rekomendacijas, kaip ilgiau išlaikyti atmintį, nutolinti šio laikmečio rykštę – demenciją.

Atminties „treniruotė“ ir malonūs prisiminimai

Atmintyje saugome atsiminimų klodus. Tam tikra informacija gali būti įdėta į atmintį, teoriškai ja galėtume naudotis, bet visa ji nepasiekiama. Ir skundžiamės, kad atmintis mus apvilia. Tačiau neretai tai nėra neurologinis sutrikimas, o tik dėmesio stygius. Kasdienoje mes dažnai neteisingai „apkrauname“ savo suvokimo galimybes: tuo pačiu metu klausomės, kalbame, žvalgomės aplink, dar kažką veikiame. Ir pamirštame, kad įsiminimas priklauso nuo mūsų suvokimo kokybės. Be suvokimo atsiminti neįmanoma.

Šventinėmis dienomis senjorams siūlome paprastą ir emociškai malonų pratimą. Naudosimės laisvųjų atsiminimų metodu, kai mums prisiminti padės kita informacija, pavyzdžiui, nuotrauka. Pamėginkite surašyti savo klasės draugų vardus, pavardes. Kiek jų prisimenate? Ne visus? Imkime albumą, suraskime mokyklos nuotraukas, papildykime sąrašą. Nuotraukos padės atgaivinti atmintį. O gal žinome kurių telefonus? Neatidėkime rytdienai šventinio sveikinimo, pokalbio. Tegul tai būna šiandien… Taip paprastai ir treniruosime atmintį, ir malonūs jaunystės prisiminimai sušildys sielą.

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Senjorų svetainė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *