Pasaulinei AIDS diena

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Pasaulyje ši diena minima nuo 1988 metų, kai viso pasaulio sveikatos ministrų suvažiavime nuspręsta keistis informacija, susijusia su šia liga.

 Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m.  Lietuvoje užregistruota 30 naujų ŽIV infekcijos atvejų. Tai beveik 19 procentų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (37 nauji atvejai). Iš viso Lietuvoje nustatyti 2267 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1831 – vyras ir 436 – moterys.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2014 m.) nuo ŽIV ligos mirė 168 ŽIV užsikrėtę asmenys. Nuo 2008 metų mirtingumo nuo ŽIV ligos rodiklis pradėjo augti ir 2013 metais siekė 0,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų ir tai daugiau nei dvigubai palyginti su 2008 metais (0,4 – 100 tūkst. gyv.). Vyrų nuo ŽIV ligos miršta daugiau nei moterų. Mirtingumo nuo AIDS rodiklis Lietuvoje yra toks pat kaip ES šalių vidurkis, tačiau gerokai žemesnis nei Latvijoje ir Estijoje.

Pasaulyje kasdien daugiau kaip 5700 žmonių miršta nuo AIDS, 6800 – užsikrečia ŽIV. Manoma, kad šiuo metu užsikrėtusiųjų ar sergančių skaičius pasaulyje siekia 35 mln.  Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų.  Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė joms būdinga liga, kuri mutavo, ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs, kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį patikrinti, tačiau, jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio periodo viruso kraujyje galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus tampa ŽIV nešiotojas. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti yra per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties, tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiesiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.

Tiesa apie AIDS, kurią galite perduoti kitam. Jūs negalite užsikrėsti AIDS eidami į darbą, mokyklą, žaisdami, kalbėdami, dirbdami vienoje patalpoje, įgėlus uodui, plaukiodami baseine, gerdami iš vienos taurės, bučiuodamiesi, draugaudami, spausdami ranką, apkabindami draugą, valgydami kartu,  gerdami iš vieno puodelio, naudodamiesi bendru tualetu, maudydamiesi duše.

Jurgis Janulis  LRKD Birštono skyriaus pirmininkas

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *