Idėjos ir verslumas – svarbiausi faktoriai kuriant pažangų ūkį

Kur slypi ūkio sėkmės raktas? Atsakymas turėtų būti labai paprastas – ūkininko požiūryje. Nors Birštono savivaldybės Naudžiūnų kaimo ūkininkas Jonas Gradeckas sako, kad jokios absoliučios ar ypatingos sėkmės ūkininkaujant nėra ir tikriausiai negali būti, jo sukurtas ūkis per du su puse dešimtmečio atlaikė visus išbandymus ir išliko vienu iš pažangiausių, stipriausių ūkių Prienų rajono ir Birštono krašte.

Ūkininkui Jonui Gradeckui ir Ūkininkų sąjungos Prienų rajono skyriaus pirmininkui Martynui Butkevičiui visada yra apie ką padiskutuoti.

Ne vienas ūkininkas teigia, kad ūkininkavimas – ne verslas, o gyvenimo būdas, nes sėkmę, be daugybės kitų verslui reikšmingų faktorių, ūkyje lemia ir gamta. Iš dalies galima su tuo sutikti, tačiau vis dėlto be verslumo, be idėjų, vadybos ir, svarbiausia, be perspektyvos matymo ir stiprus ūkis greit praranda savo pozicijas.

Jono Gradecko charakteriui būdingos visos šios savybės. Per savo ūkininkavimo laiką jis ne kartą sugebėjo pakeisti ūkio kryptį ir tai darė apgalvotai ir ryžtingai. Iš pradžių laikė karves, paskui ne vienerius metus – didelę veislinių kiaulių fermą su modernia įranga ir pažangiomis technologijomis. Tokios fermos likvidavimas, ko gero, būtų nemažas smūgis bet kurio ūkio ekonomikai. Tačiau kai auginti kiaules tapo nuostolinga, J. Gradecko ūkis jau turėjo tvirtus augalininkystės pagrindus. Žemdirbystės kultūros, pažangių žemės dirbimo, javų auginimo technologijų iš jo galėjo pasimokyti ne vienas ūkininkas. Ir mokėsi. Seminarai, lauko dienos šiame ūkyje buvo atviri visiems augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams.

O rizikos ūkininkaujant visada yra. Ir šiųmetė javapjūtė pirmąją rugpjūčio dekadą ėjosi sklandžiai. Pasak ūkininko, ūkyje per dieną nukuldavo po 30 ha javų ir beveik neabejojo, kad iki Žolinės javapjūtę užbaigs. Kai buvo karšta ir sausa, kombainas javuose jau dirbdavo nuo 8 val. ryto, o grūdų nė per džiovyklą nereikėjo leisti. Bet pjūtį sutrukdė lietūs, o kiekviena trumpėjanti rugpjūčio diena koreguoja ir kombainų darbo laiką.

– Tik po to, kai viską įvertini – kiek nuostolių padarė žvėrys, kiek gamta – ir suvedi visus skaičius, gali pasakyti, koks išaugintas derlius ir kokia jo savikaina. Šiemet kviečių kūliau apie 8 t iš hektaro. Iš 600 ha pasėlių dar likę nukulti 80 ha kviečių ir 130 ha eksportui išaugintų pupų, – prieš kelias dienas iki Žolinės sakė J. Gradeckas. Jo žodžiais, visos žemės geros, blogų nėra. Yra tik pinigų problema. Todėl ir suki galvą, kaip viską sudėlioti ne tik kad ūkis išgyventų, bet ir pasinaudoti naujų programų galimybėmis, investicijomis, kurioms reikia lėšų. Juolab kad grūdų kainos šiemet krinta, pajamų gali būti mažiau.

Tačiau ūkininkui nuosekliai ir protingai investuojant, ūkis sparčiai keičiasi ir modernėja. Nereikalingos technikos ūkininkas nelaiko, ieško tokios, kuri duotų didžiausią naudą. Pasvarstęs, kad du kombainai ūkiui atsieina brangiau, nes reikia ir daugiau degalų, ir transporto jiems aptarnauti, J. Gradeckas prieš porą metų juos iškeitė į vieną „John Deere“ – užtat, jo žodžiais, patikimą ir „žvėriško našumo“, juo pernai javapjūtėje per dieną nukuldavo rekordiškai daug, net po 36 hektarus javų.
Išdžiovintus grūdus iš ūkio išveža trys traktoriai su grūdų pervežimo priekabomis. Parduotas jau visas rapsas, didelė dalis kviečių ir kvietrugių. Kitos alternatyvos, pasak ūkininko, kol kas nėra, nes ilgalaikiam grūdų saugojimui ūkyje sandėlis turi būti mechanizuotas. J.Gradeckas jau svarsto, kad gal reikėtų įsirengti grūdų bokštą su džiovinimo įranga, kur džiovinti grūdus būtų pigiau nei džiovykloje. Beje, idėjų jam netrūko niekada. Jis vienas iš pirmųjų įsigijo diskinę sėjamąją „Waderstad Rapid“, su kuria sėjant tiesiogiai į ražieną ar į minimaliai įdirbtą dirvą sumažinamas priešsėjiniam įdirbimui reikalingų važiavimų skaičius, sutaupoma kuro ir, anot J.Gradecko, svarbiausia, kad tausojama žemė.

Viską, ką ūkyje daro, ūkininkas daro rimtai, nes ūkininkavimas – ne žaidimas. Jis ir prie technikos pats optimaliai sukomplektuoja žemės dirbimo agregatus, kai ką patobulina ir pasiekia maksimalų rezultatą. Visa tai taip pat iš dalies atsako į klausimą apie ūkio sėkmės raktą.

Jono Gradecko ūkyje dirba devyni samdomi žmonės. Kad juos išlaikytum, privalu rūpintis ir jų darbo bei poilsio sąlygomis. Ne taip seniai ūkininkas savo namų patalpoje įrengė kavinukę, kurioje pertraukėlės metu ūkio žmonės gali atsipūsti ir išgerti puodelį kavos, pasitarti apie reikalus čia pakviečiami ir kolegos – Birštono savivaldybės ir Prienų r. Ūkininkų sąjungos nariai.

Ūkininkų sąjungos Prienų rajono skyriaus pirmininko Martyno Butkevičiaus nuomone, Jonas Gradeckas yra vienas iš tų ūkininkų, kurie viską daro apgalvotai ir kurių ūkiai jau įžengę į verslo sritį, yra daug savarankiškesni. „Birštono krašto ūkininkai, suburti į Ūkininkų sąjungą, juo pasitiki ir išrinko savo atstovu. Problemų neretai kyla kiekvienam ūkininkui, bet siekiantiems sukurti pažangų ūkį visada patariu kasmet prie jo prijungti po 20 ar ir daugiau hektarų, nes neretai dalis turimos žemės „išslysta“ – savininkai ją atsiima arba nutraukia nuomą. O plėtra turi būti, kadangi viską nulemia apimtis – kuo daugiau gaminsi, tuo pigiau, nes kainas diktuoja rinka“, – sako M. Butkevičius.

Jonui Gradeckui ūkio plėtra visada buvo svarbi, bet, ko gero, ne mažiau svarbu ir tai, kad jo ūkis turi tęsinį ir ateitį. Įregistruotame savo 30 hektarų ūkyje jau sėkmingai dirba jaunasis ūkininkas, Laimos ir Jono Gradeckų sūnus Justas, kuris iš tėvų gavo ne tik ūkininkavimo pradžiamokslį, bet ir suvokimą, kad viską reikia daryti rimtai ir atsakingai.

Nijolė Ulozaitė