Interviu vienu klausimu Valentino dienos proga

„Negaliu tos ugnies užgesinti, / nei pamest, nei kitam atiduot“… – taip apie meilę kalbėjo poetas P. Širvys. – O kaip Jūs manote, ko reikia gyvenime, kad ta ugnis iš tiesų neužgestų?

Audrius Zajančkauskas (Birštonas): – Vadovautis taisykle: Mylėk ir būsi mylimas. Kiekvieną dieną atnaujinti meilę savo artimam žmogui švelnumu, apsikabinant, gerą žodį tariant, pabučiuojant.
Roma Zajančkauskienė: – Senovės žmonės apie tai nekalbėjo, nes buvo vadinamas santuokinis įsipareigojimas. Apie tai savo knygoje „Meilė ir atsakomybė“ gražiai aprašė palaimintasis Jonas Paulius II.
Krikščionys autoriai pabrėžia, kad šeimoje meilės buvimui labai svarbi abiejų sutuoktinių panaši vertybių skalė, kuri tarsi GPS navigacija padeda kelionėje į galutinį gyvenimo tikslą. Kalbant apie prigesusius meilės jausmus, pravartu prisiminti vedybinio gyvenimo pradžios akimirkas, kurių metu jautėme abipusį pasitikėjimą, skyrėme pasimatymus, puoselėjome bendro gyvenimo svajones.
Visa tai, sakysite, buvo ir seniai, tačiau, paskyrus laiką – pasimatymą savo Žmogui, kad ir kaip juokingai jums tai skamba, nejučia jaunystėje patirti dalykai atgyja.
Visi žinome paprastą tiesą, norint ką nors pakeisti, reikia pradėti nuo savęs. Išties dažnai sunku nugriauti sienas, pastatytas tarp žmonių, tačiau, turėdami pavyzdį Meilės, kuri buvo nukryžiuota ant kryžiaus bei su pasitikėjimu Viešpačiu, kuris rūpinasi, kad savyje turėtume Jo džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 17, 13b), galime ir privalome meilės ugnį kurstyti. Kiekvienas atranda tai, kas jam padeda. Mane įkvepia didžių žmonių meilės istorijos, malda, dalyvavimas šv. Mišių liturgijoje, sakramentinė praktika, pasikliovimas Dievu.

Alvyra ir Algis Blekaičiai (Birštonas):
– Tai – santarvė šeimoje, mokėjimas gerbti vienas kitą ir pasidžiaugti linksmomis gyvenimo akimirkomis, atjausti bei vienas kitą suprasti sunkiais momentais, be kurių gyvenimas būtų neįdomus. Be abejo, reikia ir mokėti padiskutuoti šeimoje įvairiais gyvenimo klausimais, ir priimti pačius racionaliausius sprendimus. Būti doriems ir sąžiningiems vienas kitam ir su visais žmonėmis, mokėti dviese džiaugtis gyvenimu, pozityviai žiūrėti į visus pasikeitimus gyvenime ir sugebėti atskirti, kur gėris, kur blogis.
Prieš 35 metus prisiekėme mylėti vienas kitą iki gyvenimo pabaigos – ir sėkmingai tą pažadą vykdome iki šiol. Tikime, kad ir toliau mūsų šeimoje ta ugnis bus sėkmingai kurstoma ir ilgai ilgai neužges.
Su meilės diena, mieli „Gyvenimo“ skaitytojai!

Daina ir Giedrius Jurkoniai (Stakliškės):

– Gyvenimas yra meilė, o meilė yra gyvenimas. Mes visi kartu su MEILE ir trimis VAIKAIS jau dvidešimt dvejus metus… Ji tarsi užbūrus mus ir verčia būti geresniu, mielesniu vienas kitam. Nors būna visko: ir pykčių, ir nuomonių nesutapimo. Užtenka tik dažniau nusišypsoti vienas kitam, pažiūrėti į akis, apkabint, prieit, kai būna sunku ar liūdna. Nors mes ir be žodžių vienas kitą suprantam – reikia tik pažvelgti vienas į kitą… Tai ir yra svarbiausia, kad ugnis iš tiesų neužgestų.

Dovilė ir Jaunius Mališauskai, Prienai:
– Artėjant Valentino dienai daugelis susimąstome apie savo antrąją puselę: kaip nustebinti, kaip pamaloninti? Žinoma, gauti širdžiai mielą dovaną iš mylimo žmogaus – nuostabu… Bet nereikėtų pamiršti, kad Valentino diena tęsiasi kasdien. Todėl svarbu nebijoti išreikšti savo jausmų, pasakyti, kad mylime. Nors kasdieniai darbai įsuka į rutiną, tačiau mes stengiamės nors ir po darbo kartu pasivaikščioti, pasidžiaugti mažomis smulkmenomis. Daug padeda bendri pomėgiai, ypač kelionės. Iš Austrijos, kurioje šiuo metu slidinėjame, sau ir visiems laikraščio skaitytojams linkime, kad kasdien nepamirštume mylėti ir branginti vienas kitą, kad iš tiesų negalėtumėme visi „tos ugnies užgesinti“…

Sonata ir Gintaras Veliuliai (Prienai):
– Meilės ugnį kartu kurstome 20 metų. Geriausiai viskas klostėsi iš pat pradžių. Vėliau, kasdienybėje, buvo ir pykčių, ir nesklandumų, ir minčių apie skyrybas. Tačiau, nepaisant visko, sugebėjome kartu puoselėti ir išsaugoti mūsų jausmą – ir esame kartu. Kodėl? Nes meilė ir šeima mums – tai darbas, kurį reikia dirbti kiekvieną dieną, rūpintis vienas kitu, stengtis vienam dėl kito, mokėti atleisti, o iškilus diskusijai – ieškot kompromisų. Džiaugiamės kartu praleistomis puikiomis akimirkomis. Kiek daug dar jų laukia ateity…

Parengė Palma Pugačiauskaitė